Taisyklė, jog „juodoji gulbė“ atskrenda iš anksto neįspėjusi, galioja ir ugdymo įstaigose. Pedagogų trūkumas, personalo pervargimas, skaudūs trauminiai įvykiai ar konfliktai bendruomenėje – tik keletas iš ilgo sąrašo krizių krizelių, kurias šiandien turėtų gebėti suvaldyti ugdymo įstaigų vadovai.
„Švietimo įstaiga šiandien nebėra tik ugdymo vieta. Tai socialinė sistema, kurioje vyksta ne tik mokymasis, bet ir socializacija, – ypač įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Tai reiškia, kad emocijų intensyvumas ir įvairovė ugdymo įstaigoje natūraliai auga“, – sako verslo konsultantas, krizių valdymo ekspertas Darius Radkevičius.
Pasak jo, emocinę temperatūrą dar labiau įkaitina socialiniai tinklai, kurie ne tik pagreitina informacijos sklaidą, bet ir platina neigiamus elgesio modelius. Vaikai juose gali matyti ir net mėgdžioti pavojingas situacijas – nuo fizinio smurto iki agresyvaus elgesio demonstravimo.
„Pavyzdžiui, šiuo metu viešoje erdvėje plinta „instrukcija” kaip „pridusinti“ vienam kitą, kad pajustum „kaifą“. Tokie vaizdai sukuria „mėgdžiojimo bangas“ – vaikai linkę kartoti tai, ką mato“, – kalba D. Radkevičius.
Papildomą įtampą kuria ir geopolitinė situacija. Ji persikelia į ugdymo įstaigas per vaikų santykius. atsiranda susipriešinimas, patyčios tarp skirtingų tautinių ar kultūrinių grupių.
„Tai, pavyzdžiui, jau pasireiškė rusakalbėse mokyklose prieš vaikus iš Ukrainos, o lietuviškose būta atvejų, kai su sunkumais susidūrė į lietuvišką mokyklą perėjęs rusų tautybės vaikas“, – mini konsultantas.
Įspėja: krizės šiandien veikia kitaip, o jų pasekmės – ilgalaikės
Žinia, anksčiau krizės ugdymo įstaigose taip pat egzistavo, tačiau jos dažnai likdavo lokalios ir neišeidavo už organizacijos ribų.
„Šiandien situacija visiškai kitokia – krizės atsiranda greitai, nes pasikeitė jų atsiradimo mechanizmas“, – įspėja D. Radkevičius.
Pirma, įvyksta momentinis „uždegimas“ per socialinius tinklus. Jei anksčiau konfliktas likdavo klasėje ar koridoriuje, tai šiandien pakanka vieno vaizdo įrašo ar žinutės socialiniame tinkle ir situacija per kelias valandas tampa vieša, įtraukdama tėvus, bendruomenę ir net žiniasklaidą, o situacija eskaluojama dar prieš suprantant, kas iš tikrųjų įvyko.
Antra: neveikia vadinamasis „lėtinimo mechanizmas“.
„Jei anksčiau informacijos sklaidą stabdydavo suaugusieji ar institucijos, tai šiandien ji tarp vaikų, tėvų ir visuomenės juda tiesiogiai – be filtrų. Tai lemia, kad krizės turi ilgalaikes pasekmes ugdymo įstaigos reputacijai, bendruomenės pasitikėjimui ir vaikų psichologinei būklei“, pabrėžia konsultantas.
Dažniausios vadovų klaidos susidūrus su krize
Paklaustas, kiek Lietuvos ugdymo įstaigų vadovai šiandien pasirengę dorotis su krizėmis, D. Radkevičius pastebi, kad vadovai yra pasirengę tiek, kiek pasirengusi visa sistema – t. y. Lietuvos institucijos.
„Deja, bendras pasirengimo lygis yra nekoks“, – konstatuoja konsultantas ir priduria, kad jei nėra aiškių veikimo modelių, praktinių scenarijų, reguliarių mokymų ir treniruočių, tuomet natūralu, kad krizės metu tenka veikti intuityviai.
„Didžiausia klaida kilus krizei – kad krizė iš viso nėra valdoma. Kiekvienas reaguoja taip, kaip sugeba, pagal savo patirtį ir emociją, todėl atsiranda chaosas: skirtinga informacija, prieštaringi sprendimai, neaiški komunikacija. Tokiu atveju problema tampa ne pats įvykis, o nesuvaldytas procesas“, – aiškina jis.
Pedagogų kvalifikacijos kėlimu besirūpinančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Kvalifikacijos skyriaus vadovas Arnas Rafanavičius taip pat mini, kad Lietuvos ugdymo įstaigų vadovų kvalifikacija valdyti krizes vertinama nevienareikšmiškai.
„Tyrimai ir praktika rodo atotrūkį tarp teorinio pasirengimo ir gebėjimo veikti realiomis, ypač užsitęsusio streso, sąlygomis. Todėl mūsų pirmąjį seminarą švietimo sektoriaus vadovams nusprendėme skirti būtent krizių valdymo ugdymo įstaigose temai“, – sako A. Rafanavičius.
Kad krizė neužkluptų nepasiruošusių
„Mūsų kultūroje labai gajus prietaras: „Jeigu galvosi, kas gali įvykti blogo – tai ir įvyks. Tačiau realybė yra priešinga: jei apie krizę negalvoji, ji tave užklumpa nepasiruošusį“, – sako D. Radkevičius.
Tiems ugdymo įstaigų vadovams, kurie jau šiandien žvelgia krizei į akis, ekspertas pataria štai ką.
„Neskubėkite – pirmas impulsas „daryti kažką dabar“ dažniausiai sukuria daugiau problemų nei sprendimų. Pirmiausia reikia surinkti ir patikrinti informaciją, atskirti faktus nuo emocijų, o tada veikti pagal iš anksto sudarytą planą – ne improvizuoti, o remtis struktūra“, – sako D. Radkevičius.
Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):
LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse.
Daugiau informacijos: www.linesa.lt
Papildomos informacijos teirautis:
Dovilė Joneliūnienė
Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) +370 602 90133 dovile.joneliuniene@linesa.lt
About the Author
