Europos 2026 metų medžiu išrinktas Laukių ąžuolas Skuodo rajone atkreipė dėmesį į ąžuolų būklę Lietuvoje. Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) duomenys rodo tiek teigiamas, tiek iššūkių keliančias tendencijas.
Skaičiuojama, kad Lietuvos miškuose, kuriuose iš viso žaliuoja apytikriai 3,3 milijardai medžių, auga apie 105 mln. ąžuolų, iš jų tik 2,3 mln. – vyresniuose nei 100 metų medynuose.
Pasak Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjo Gintaro Kulboko, viena pozityviausių tendencijų – stabilus ąžuolynų plotas. Per pastaruosius du dešimtmečius jis netgi šiek tiek išaugo. Šiandien ąžuolynai Lietuvoje sudaro apie 2,5 proc. visų miškų ploto, o 2002 metais užėmė apie 2,4 proc.
Neigiama tendencija stebima valstybiniuose miškuose: 2002-2025 m. ąžuolynų dalis juose sumažėjo nuo 2,3 proc. iki 2,1 proc.
Ąžuolynuose kirtimų apimtys yra mažesnės nei vidutiniškai visuose medynuose – iškertama apie pusė metinio prieaugio. Tačiau medžių žuvimo rodiklis šiuose medynuose didesnis nei bendras vidurkis: ąžuolų žūsta 37 proc., kai tuo metu bendras visų medynų rodiklis yra 26 proc.
Struktūrinė analizė rodo, kad net 81 proc. ąžuolų yra smulkūs, tai yra, jauni medžiai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ąžuolai sėkmingai atželia, tačiau jų išlikimas iki brandos nėra užtikrintas.
Didžiausias sumažėjimas fiksuojamas 41–100 metų amžiaus medynuose, kur ąžuolams ypač svarbi šviesa. Nesant tinkamų miškininkystės priemonių, jie dažnai pralaimi konkurencinę kovą kitoms rūšims. Tik sulaukę daugiau nei 100 metų ir būdami saugomi, ąžuolai vėl sustiprina savo pozicijas.
Specialistai pabrėžia, kad nors ąžuolų dalis Lietuvos miškuose išlieka stabili, jų potencialui išnaudoti būtinas nuoseklus ir tikslinis miškininkavimas.
Valstybinės miškų tarnybos inf.
