Rūpintis finansiniu saugumu svarbu visais laikais, tačiau šiandien, kai geopolitinėje aplinkoje vyrauja didesnis neapibrėžtumas, o kainų ir infliacijos pokyčiai tampa sunkiau prognozuojami – tai įgauna dar didesnę reikšmę. Kitaip tariant, pasiruošimas „juodai dienai“ yra neatsiejama atsakingo finansų valdymo dalis.
Vis dėlto realybė rodo priešingą tendenciją – nemaža dalis gyventojų vis dar renkasi saugiausiai atrodantį, tačiau finansiškai neefektyvų sprendimą: santaupas laikyti einamojoje sąskaitoje.
Santaupos sąskaitose „nedirba“
Lietuvos banko duomenimis, pernai gyventojai einamosiose sąskaitose laikė beveik 19 mlrd. eurų. Tai lėšos, kurios dažniausiai nesukuria jokios grąžos ir ilgainiui praranda vertę dėl infliacijos.
LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius pastebi, kad tai viena dažniausių ir brangiai kainuojančių finansinių klaidų.
„Jei turite santaupų, kurias planuojate panaudoti vėliau – investuoti, atsidėti nenumatytiems atvejams ar skirti didesniems pirkiniams – svarbu, kad jos neliktų „neaktyvios“. Net ir paprasčiausi sprendimai, tokie kaip indėliai, leidžia ne tik saugoti pinigus, bet ir kompensuoti infliacijos poveikį“, – sako R. Šukevičius.
Pasak eksperto, laikyti pinigus sąskaitoje dažnai atrodo saugu, nes jie visada pasiekiami, tačiau tai tik sukuria saugumo iliuziją – pinigai nuvertėja, o galimybės juos „įdarbinti“ lieka neišnaudotos.
„Svarbu rasti balansą tarp prieinamumo ir naudos. Ne visos santaupos turi būti laikomos lengvai pasiekiamos, tačiau jos neturėtų būti ir visiškai „užrakintos“. Čia ir atsiranda skirtingų finansinių priemonių derinimo svarba“, – pažymi R. Šukevičius.
„Svarbu ne tik uždirbti grąžą, bet ir išlaikyti santaupų vertę“
Pastaraisiais metais finansų rinkose labiau dominavo stabilizacijos tendencija. Nors Europos centrinio banko (ECB) nustatytos bazinės palūkanos jau kurį laiką laikosi ties 2 proc. riba, ekonominė aplinka išlieka jautri išoriniams veiksniams. Situaciją šiuo metu gana stipriai veikia Irano konfliktas – finansų rinkų vertinimu, naftos kainų augimo grėsmė gali paskatinti ECB sparčiau didinti palūkanų normas.
„Net ir tokioje aplinkoje nereikėtų vengti taupymo sprendimų – pavyzdžiui, terminuotuosius indėlius galima rinktis trumpesniems laikotarpiams, o vėliau, pasikeitus sąlygoms, lėšas reinvestuoti“, – sako R. Šukevičius.
Anot jo, ekonomistai neatmeta ir vadinamojo stagfliacijos scenarijaus, kai ekonomika auga lėčiau, o kainos kyla.
„Tokiu atveju finansinis atsparumas tampa ypač svarbus – ne tik uždirbti grąžą, bet ir saugiai išlaikyti santaupų vertę, – sako R. Šukevičius. – Todėl šiuo metu lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių yra kur kas svarbesni nei bandymas „pagauti geriausią momentą“.
Nuo indėlių iki obligacijų: kaip praktiškai „įdarbinti“ santaupas
Kalbant apie praktinius sprendimus, saugiausia ir aiškiausia priemonė daugeliui gyventojų išlieka jau minėti indėliai. Jie yra apdrausti iki 100 tūkst. eurų vienoje kredito įstaigoje, todėl pasižymi itin maža rizika ir leidžia uždirbti palūkanas.
Svarbu žinoti, kad indėliai gali būti skirtingų tipų. Pavyzdžiui, LKU kredito unijų grupėje galima rinktis terminuotuosius, taupomuosius ar neatšaukiamus terminuotuosius – jie skiriasi tuo, kiek lėšos yra prieinamos ir kokias palūkanas galima gauti. Vieni suteikia daugiau lankstumo, kiti – didesnę grąžą.
Tai leidžia pasirinkti taupymo sprendimą pagal savo tikslą – ar iš karto „įdarbinti“ didesnę sumą, ar ją kaupti palaipsniui. Be to, kredito unijos dažnai siūlo konkurencingesnes indėlių palūkanas nei kiti rinkos dalyviai, todėl prieš nusprendžiant, kur sudaryti indėlio sutartį, būtina palyginti skirtingų kredito įstaigų sąlygas.
Kitas žingsnis norintiems didesnės grąžos, bet vis dar išlaikyti santykinai žemą riziką, yra obligacijos. Saugiausiomis laikomos valstybių obligacijos, o įmonių obligacijos gali pasiūlyti didesnę grąžą, tačiau kartu ir šiek tiek didesnę riziką. Lietuvos centrinė kredito unija taip pat yra išleidusi subordinuotųjų obligacijų emisiją – tai investavimo priemonė, kuri pagal riziką paprastai laikoma aukščiau indėlių, bet žemiau paprastų obligacijų.
Pagrindinė taisyklė – nesudėti visko į vieną vietą
Vis dėlto pagrindinis principas nesikeičia – svarbu ne viena priemonė, o jų derinys.
„Pinigų laikymas vienoje „kišenėje“ nėra optimalus sprendimas. Tikslinga juos paskirstyti – tiek pagal laikotarpius, tiek pagal skirtingas priemones. Tai padeda išlaikyti finansinį stabilumą ir nelikti be greitai prieinamų lėšų ilgesnį laikotarpį“, – sako R. Šukevičius.
Ekspertas pataria santaupas planuoti taip, kad dalis jų būtų lengvai prieinama kasdieniams poreikiams, dalis įdarbinta trumpesniam laikotarpiui, o kita dalis – ilgesniam laikui.
Tokiu būdu galima išlaikyti balansą tarp saugumo, grąžos ir lankstumo – ir užtikrinti, kad pinigai ne tik „guli“, bet ir dirba.
Apie LKU kredito unijų grupę
Didžiausia šalyje LKU grupė vienija 44 kredito unijas, kurių veiklą prižiūri Lietuvos centrinė kredito unija. LKU grupė teikia pagrindines finansines paslaugas privatiems klientams ir verslui, įskaitant mokėjimo korteles, indėlius ir paskolas.
2025 metais LKU kredito unijų grupės turtas sudarė 1,23 mlrd. Eur, o indėlių portfelis siekė beveik 1,1 mlrd. Eur. LKU grupės konsoliduotas paskolų portfelis pernai pasiekė 958,7 mln. Eur. LKU kredito unijų grupė. Čia visi savi.
About the Author
