„Prieš atvykdama nuogąstavau, kad pasigesiu kalnų, tačiau gamta čia tokia graži ir turtinga, net neišsiilgau jų taip stipriai“, – sako Eulàlia Puig Vilardell, Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto doktorantė iš nedidelio Katalonijos miestelio šalia Barselonos. Ji studijuoja jungtinę VU ir Tartu universiteto programą ir fakulteto Lazerinių tyrimų centre tiria femtosekundinius lazerius.
Vaikystėje rodomas smalsumas tapo jos kelionės į fiziką pradžia. „Pradinėje mokykloje perskaičiau porą knygų apie kvantinę fiziką ir CERN’e verdantį gyvenimą, jos mane smarkiai motyvavo“, – prisimena ji.
Vėliau palaikantys dėstytojai padėjo jai pakeisti studijų kryptį iš nanomokslų į grynąją fiziką ir paskatino stoti į jungtinę „Erasmus Mundus“ magistrantūros studijų programą „Europhotonics“.
„Europhotonics“ vykdoma keliuose lyderiaujančiuose Europos universitetuose – taip studentams suteikiama galimybė susipažinti su įvairiomis mokslinių tyrimų infrastruktūromis. E. Puig Vilardell pasakoja, kad buvo kurso draugų, kurie kiekvieną semestrą praleisdavo vis kitoje šalyje. Pati pirmuosius magistrantūros metus praleido Marselyje, Prancūzijoje, o antruosius – Vilniuje, kur įgijo magistro laipsnį pagal lazerinių technologijų programą.
„Iš pradžių planavau metus praleisti užsienyje ir grįžti į Barseloną. Tačiau, norėdama toliau gauti stipendiją, privalėjau tęsti studijas užsienyje. Iš kelių pasirinkimų VU pasirodė patraukliausias. Palyginti su kitais universitetais, čia daugiau laiko skiriama tyrimams laboratorijoje ir baigiamojo darbo rengimui. Fizikos fakultete praleidusi semestrą nusprendžiau čia užbaigti savo magistro tyrimą. Labai džiaugiuosi šiuo savo sprendimu“, – pasakoja doktorantė.
Persikėlimas iš vienos valstybės į kitą kėlė savų iššūkių, tačiau institucijų administracijos ir vietos bendruomenės padėjo įsikurti sklandžiai. Nors prie fakulteto bendruomenės E. Puig Vilardell prisijungė tik paskutiniais magistrantūros studijų metais, greitai suprato aktyvų bendruomenės vaidmenį tiek Fizikos fakultete, tiek VU ir pasakodama pamini didžiausias studentų iniciatyvas: Fiziko dieną (FiDi), Tarptautinę fizinių ir gamtos mokslų konferenciją „Open Readings“. Jos manymu, tai fantastiškos galimybės, į kurias ir pati būtų mielai įsitraukusi bakalauro metais.
Kad sklandžiau įsilietų į vietinių tarptautinių studentų gyvenimą, ji nuo pat atvykimo dalyvavo „Erasmus Student Network“ organizuojamuose renginiuose VU ir gyveno bendrabutyje. Pasak jos, tai puikus būdas megzti naujas pažintis ir pažinti Vilnių. Vis dėlto artimiausias draugų ratas susiformavo lietuvių bendruomenėje, įsitraukus į VU Žygeivių klubą.
„Nekantravau apsigyventi užsienyje, pažinti skirtingas kultūras ir mėginti prie jų prisitaikyti. Manau, kad kraustantis į kitą šalį labai svarbu rasti panašaus būdo žmones, su kuriais sutartum. VU Žygeivių klubas – labai draugiška ir aktyvi nuostabių žmonių bendruomenė“, – sako E. Puig Vilardell.
Lietuvos gamta jaunajai mokslininkei tapo malonia staigmena. „Man čia labai patinka! Susidariau įspūdį, kad Lietuva – rami šalis, turinti glaudų ryšį su gamta. Nuostabu, kiek čia daug miškų ir kaip arti miesto jie yra, ypač Saulėtekio studentų miestelio. Žiemos čia man taip pat labai patinka. Ispanijoje tiek sniego nebūna, nesu prie jo pratusi, todėl labai malonu patirti tokią žiemą“, – pasakoja ji.
Moksline veikla doktorantė užsiima VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre. Ji ypač pabrėžia jaučianti didžiulę centro mokslinės bendruomenės paramą: magistro baigiamojo darbo vadovo prof. Mangirdo Malinausko, tuometinio konsultanto ir dabartinio disertacijos vadovo dr. Dariaus Gailevičiaus, centro vadovės dr. Dalios Kaškelytės ir tyrimų grupės, kurioje dirba, kolegų, kitų studentų ir dėstytojų.
„Nuo pat pirmos dienos visi su manimi labai draugiški, jaučiausi šiltai sutikta. Darbas laboratorijoje, paskaitos, konferencijos, pristatymai, gynimai ir panašios užduotys padėjo man sparčiai tobulėti kaip mokslininkei. Kaip atliekanti tyrimus su femtosekundiniais lazeriais tyrėja manau, kad čia puiki vieta tuo užsiimti“, – šypsosi doktorantė.
E. Puig Vilardell doktorantūroje atliekamais tyrimais siekia išspręsti sudėtingą inžinerinį uždavinį – sukurti kamerą be objektyvo, kuri, pasitelkusi nematomą šviesą, specialiai sukurtas optines kaukes ir sudėtingus matematinius skaičiavimus, leistų fiksuoti 3D mikroskopines nuotraukas daiktų, kurių plika akimi nematyti.
„Naudodami pažangias lazerinės gamybos technologijas, siekiame sukurti tokias vaizdinimo sistemas, kurios modifikuotų infraraudonųjų spindulių diapazone skaidrias medžiagas ir iš jų pagamintų koduotas apertūras. Tai plokštė su išraižytu ar išgraviruotu sudėtingu raštu, kuri priverčia per ją pereinančias šviesos bangas išlinkti ir interferuoti tarpusavyje, taip sukurdama specifinį raštą ant kameros jutiklio. Nors žmogaus akiai gautas neapdorotas vaizdas atrodo kaip neryškus, iškraipytas piršto atspaudas, tačiau kompiuterinis algoritmas žino tikslią plokštės struktūrą ir gali „iššifruoti“ tą neryškų šešėlį akimirksniu atkurdamas tobulai ryškų vaizdą“, – aiškina doktorantė.
Su šio tipo vaizdinimo sistemomis susijusius tyrimus ji jau atliko Tartu universitete, vadovaujama dr. Vijayakumar Anand, taip pat stažavosi Australijoje, VU garbės daktaro ir vizituojančio profesoriaus Sauliaus Juodkazio mokslinių tyrimų grupėje.
„Man tai buvo nauja sritis, tačiau joje besispecializuojančios grupės padėjo įgyti reikiamų žinių. Tartu teko intensyviai mokytis: daug sužinojau apie šį tyrimų lauką, įgijau praktinių įgūdžių, pavyko publikuoti du bendrus mokslinius straipsnius. Paskui vasarą trumpai stažavausi Svinburno technologijos universitete Melburne, Nanotechnologijų tyrimų centre pas jo vadovą prof. S. Juodkazį. Ten pradėjau dirbti su lazerine abliacija, daug sužinojau apie medžiagų modifikavimą ir savybių nustatymą naudojant lazerį“, – pasakoja ji.
Nuo rudens doktorantė pradėjo koduotų apertūrų gamybą pasitelkdama pažangias lazerių technologijas. „Jau esame susiplanavę eksperimentus, mokausi naudotis įranga, kuri man bus reikalinga šiame naujame doktorantūros tyrimų etape“, – aiškina E. Puig Vilardell.
Visiems užsienio studentams, svarstantiems apie studijas VU, doktorantė turi paprastą patarimą – pabandykite. Savo studijų programą ir VU Fizikos fakultetą ji rekomenduoja tiems, kurie lengviau mokosi „per praktiką“, o ne vien klausydamiesi paskaitų. Dvejojantiems ji siūlo pravartų pirmąjį žingsnį – susisiekti su alumnais ar esamais studentais, kurie galėtų papasakoti apie savo studijų patirtį. Toks pokalbis, pasak jos – geriausias būdas išsklaidyti dvejones.
