Šildymo sezonui įsibėgėjus, daliai gyventojų namų šiluma tampa rūpesčių šaltiniu. Vieniems netikėtai sugenda katilas ar šilumos siurblys, kitiems vietoj šiltų grindų tenka rūpintis vandeniu užlietu parketu. Draudikai pastebi, kad šaltuoju metų laiku tokių atvejų daugėja, o šildymo sistemų gedimai gali lemti ne tik neplanuotas remonto išlaidas, bet ir žalą gyventojų turtui.
Draudimo bendrovės BTA praktikoje kiekvieną rudenį, gyventojams pradėjus šildyti namus, daugėja pranešimų apie šildymo ir vėdinimo sistemų gedimus. Šiemet dalis jų susiję ir su rugpjūtį praūžusia ir milijoninius nuostolius sukėlusia audra – kai kurių namų įranga dėl elektros įtampos svyravimų sugedo dar vasarą, tačiau tikroji problema paaiškėjo tik spalį, pirmą kartą įjungus šildymą.
„Kartais žmonės nustemba, kaip visą vasarą nenaudota įranga gali sugesti vos ją įjungus. Tačiau gedimas nebūtinai atsiranda tą pačią dieną – jis gali būti įvykęs gerokai anksčiau, pavyzdžiui, po audros ar elektros įtampos šuolio. Turėjome atvejų, kai gyventojai apie sugadintą šildymo įrangą sužinojo tik prasidėjus šildymo sezonui. Tokie netikėtumai ne tik palieka namus be šilumos, bet ir gali gerokai paploninti piniginę“, – sako BTA draudimo Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.
Gedimas mažas, o nuostoliai – tūkstantiniai
Pasak K. E. Karpovos, prasidėjus šildymo sezonui dažniausiai registruojami trijų tipų įvykiai: įrangos elektronikos gedimai, trūkę šildymo sistemos vamzdžiai, radiatoriai ar jungtys, taip pat šilumos siurblių bei rekuperacinių sistemų sutrikimai.
„BTA draudimo praktikoje pasitaikė atvejis, kai po audros įtampos šuolis viename name sugadino net tris įrenginius – šilumos siurblį, kondicionierių ir rekuperatorių. Katilo valdymo plokštės keitimas gali atsieiti kelis šimtus eurų, o šilumos siurblio išorinio bloko – kelis tūkstančius. Kartais brangiau kainuoja ne pats gedimas, o jo pasekmės: pavyzdžiui, prakiuręs radiatorius gali padaryti apie 3 tūkst. eurų žalos parketui ir kitiems namų daiktams“, – pasakoja K. E. Karpova.
Vis dėlto ekspertė primena, kad ne kiekvienas gedimas yra draudžiamasis įvykis – dėl natūralaus nusidėvėjimo ar korozijos atsiradusios įrangos remonto išlaidos paprastai nėra atlyginamos, tačiau staigaus elektros įtampos šuolio ar vandens užliejimo padaryti nuostoliai gali būti atlyginami. Tai priklauso nuo konkrečių įvykio aplinkybių ir pasirinktos draudimo sutarties sąlygų.
Kai šildymo įranga lietuviškai žiemai nepasiruošusi
Nors naujas ir modernus šilumos siurblys ar rekuperatorius dažnai atrodo kaip investicija į ilgus metus be rūpesčių, specialistai įspėja, kad problemos gali prasidėti dar prieš pirmąjį šildymo sezoną. Ne visa Lietuvoje parduodama įranga vienodai pritaikyta mūsų klimatui, o netinkamai parinkta jos galia ar montavimo klaidos gali išryškėti vos paspaudus rimtesniam šalčiui.
Šildymo ir vėdinimo sistemų įmonės „IGLU TECH“ techninių pardavimų kompetencijų vadovas Jokūbas Lukenskas pabrėžia, kad renkantis įrangą svarbu įvertinti ne tik jos kainą, bet ir konkretaus namo šilumos poreikį.
„Lietuva yra šalto klimato šalis, todėl įranga turi būti pritaikyta darbui esant žemai temperatūrai. Renkantis šilumos siurblį svarbu atsižvelgti į konkretaus pastato energijos poreikį, o ne tiesiog pirkti įrangą internetu pamačius patrauklią akcijinę kainą. Net ir gera, brangi įranga, naudojant prastas montavimo medžiagas ar neprofesionaliai ją įrengus, gali neveikti tinkamai“, – aiškina J. Lukenskas.
Pasak eksperto, Lietuvos klimatui ypač svarbi tinkama apsauga nuo užšalimo, kokybiška izoliacija ir teisingai įrengtas kondensato nuvedimas. Mat tai, kas vasarą atrodo kaip nekaltas vandens lašėjimas, žiemą gali virsti gerokai rimtesne problema.
Tinkama priežiūra – mažesnė gedimų rizika
Anot J. Lukensko, viena dažniausių gyventojų klaidų – įsitikinimas, kad kartą sumontavus šildymo ar vėdinimo sistemą ja daugiau rūpintis nereikės. Vis dėlto net ir moderniausiai įrangai būtina reguliari priežiūra, o ignoruojami pirmieji gedimo požymiai ilgainiui gali virsti brangiu remontu.
„Viena dažniausių gyventojų klaidų – po montavimo manyti, kad įranga daugiau rūpintis nebereikia: sumokėjau brangiai, vadinasi, turi veikti. Rimtesnės problemos dažnai prasideda tuomet, kai ignoruojami įrenginio pranešimai apie reikalingą aptarnavimą ar atsiradusį sutrikimą, o įranga toliau intensyviai naudojama“, – pažymi ekspertas.
K. E. Karpova primena, kad gedimui jau įvykus svarbu neskubėti išmesti sugedusių detalių ar pradėti remonto neinformavus draudimo bendrovės. Nuo nustatytos gedimo priežasties ir pasirinktos draudimo apsaugos priklauso, ar patirti nuostoliai galės būti atlyginti.
„Gyventojai neretai pirmiausia sutaiso įrangą ir tik tuomet kreipiasi į draudimo bendrovę. Vis dėlto rekomenduojame pirmiausia pranešti apie įvykį, išsaugoti sugedusias detales ir paprašyti meistro defektacijos akto. Svarbu suprasti, kad staigus gedimas dėl elektros įtampos šuolio ir natūralus įrangos nusidėvėjimas nėra tas pats – kiekvienu atveju vertinamos konkrečios draudimo sąlygos. Todėl geriausia šildymo sezonui pasiruošti iš anksto, kad pirmieji šalčiai netaptų ir pirmuoju išbandymu namų šildymo sistemai“, – pabrėžia ekspertė.
