„Reikia kliautis intuicija ir veikti pagal savo vertybes“, – įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Miškininkystės ir Taikomosios ekologijos studijų absolventas, „Girion“ steigėjas Rokas Laukineitis. Sprendimą imtis savarankiškos veiklos, kurioje miškininkystės principus siekia pritaikyti formuodamas kraštovaizdį, absolventas grindė įsitikinimu, kad mūsų gyvenamojoje aplinkoje reikia daugiau miškininkystės.
Šiandien R. Laukineitis taip pat dirba „Forest 4.0“ Pažangiosios miškininkystės kompetencijų centro komunikacijos specialistu ir yra Lietuvos miškininkų sąjungos narys. Jo profesiniame kelyje būta ir darbo miškininkystės įmonėse, ir kūrybinio verslo, o pastaruoju metu jis gilinasi į tai, kaip startuolių ekosistemoje gamtos pažinimas gali būti derinamas su praktiniu skaitmeninių technologijų taikymu.
Studijose plėtė akiratį
Nors miškininkystė buvo artima nuo vaikystės, rinkdamasis studijas R. Laukineitis, kaip įvardija pats, balansavo tarp to, kas rodėsi „normalu“, ir to, kur vedė širdis. Svarstė įvairias kryptis – architektūrą, filosofiją, socialinius mokslus. Galiausiai įstojo į inžinerijos studijas, tačiau po pirmųjų semestrų nusprendė keisti kryptį.
„Anuomet nemačiau savęs sėdinčio biure ar kokioje gamykloje. Vaikystėje daug laiko praleisdavome kaime. Senelis buvo Šventosios girininkas, mama irgi yra miškininkė, tad tai tikrai galėjo turėti įtakos mano pasirinkimui“, – prisimena pašnekovas.
Kadangi konkursinio balo valstybės finansuojamai vietai nepakako, miškininkystės studijoms užsidirbo vasarą padirbėjęs Skandinavijoje. Studijų metais ypač pamėgo biologiją, siekė stipendijos, o dėstytojų perduodamos žinios ir praktiniai užsiėmimai, kaip pasakoja absolventas, plėtė akiratį ir įtvirtino mintį, kad miškininkystė yra ir plati, ir gili sritis.
„Labiausiai iš studijų laikų vertinu tiksliuosius dalykus, kurie prasidėjo nuo trečio kurso. Kai kurie dalykai patiko labiau, kai kurie – labiausiai“, – sako absolventas. Ne mažiau svarbios buvo naujos pažintys su bendramoksliais – studijų metais užsimezgusios draugystės tęsiasi iki šiol.
Baigęs bakalauro studijas, R. Laukineitis siekė paįvairinti žinias ir turėti daugiau profesinių galimybių, tad pasirinko Taikomosios ekologijos magistrantūrą.
R. Laukineitis metus studijavo ir Švedijoje. „Tai buvo galimybė, kuria privalėjau pasinaudoti“, – įsitikinęs jis. Skandinavijos miškininkystės patirtis jį sudomino studijuojant VDU, tad norėjo ją pažinti iš arčiau, taip pat pakeliauti, pakeisti aplinką ir mesti sau iššūkį. Šį sprendimą šiandien vadina vienu geriausių.
„Išmėginau kitokius mokymosi ir mokymo modelius – būdavo, pirma aptariame miške, kas ką mano, ir tik tada gilinamės į teoriją. Patiko keliauti po šalį, matyti praktinį pritaikymą“, – pasakoja absolventas. Vertinga šios patirties dalimi tapo ir tarptautinis kolegų bei absolventų tinklas. Nors tuomet pažinčių reikšmė dar neatrodė tokia didelė, šiandien jas vertina kaip svarbų profesinio gyvenimo aspektą.
Savarankišką veiklą pradėjo nuo apyrankių
Prieš imdamasis „Girion“, R. Laukineitis išbandė ir su miškininkyste tiesiogiai nesusijusią veiklą. Mėgo meistrauti, suteikti daiktams antrą gyvenimą, tad vieną žiemą laisvu metu iš seno diržo pasigamino apyrankę. Vėliau tokių padarė ir draugams, pradėjo prekiauti internetu. Pomėgis, kaip sako absolventas, tapo ir saviraiškos būdu, ir papildomu uždarbiu.
Jam išvykus į Švediją, veiklą perėmė Kaune likęs brolis. Vėliau abu vasarą paskyrė ne poilsiui, o įvairiems festivaliams, kuriuose prekiavo gaminiais ir organizavo kūrybines dirbtuves. Rudenį, kaip sako pats absolventas, „surimtėjo“ ir darbavosi Valstybiniame miškotvarkos institute. Vis dėlto į savarankišką veiklą R. Laukineitis įsitraukė taip stipriai, kad porai metų pasiėmė akademines atostogas. Grįžęs parašė ir apsigynė magistro darbą, nors tuo metu abejojo, ar įgytą diplomą tikrai panaudos.
„Ilgainiui su broliu sutarėme, kad tuometinis formatas jau išeksploatuotas, išbandėme paskutines idėjas, įvertinome rezultatus prieš priimdami sprendimą keistis“, – pasakoja jis. 2017 m. R. Laukineitis įsidarbino tarptautiniu mastu veikiančioje, Lietuviško kapitalo miškininkystės įmonėje „Skogran“, kurioje praktiškai pritaikė studijose įgytas žinias bei pildė patirčių bagažą. Po poros metų pradėjo dirbti savarankiškai ir kurti „Girion“.
Miškininkystės principus siekia pritaikyti kraštovaizdžiui
Kurdamas apželdinimo ir aplinkos tvarkymo veiklą vykdančią įmonę „Girion“, R. Laukineitis siekė į žmonių gyvenamąją aplinką perkelti daugiau miškininkystės ir taikomosios ekologijos principų. „Ši idėja sulaukė dėmesio, susidomėjimo. Ilgainiui susiformavo klientų ratas, augo komanda“, – pasakoja VDU absolventas ir priduria, kad plečiantis veiklai vis dėlto teko apsispręsti, kiek išlaikyti pasirinktą nišą ir kiek orientuotis į tiesiogines pajamas nešančias paslaugas.
„Ilgainiui vietoj nuolatinių paslaugų teikimo ir turimos komandos pozicionavimo persiorientavau į darbą su įvairiais savo sričių specialistais, rangovais, kraštovaizdžio architektais, dizaineriais, vystytojais“, – pasakoja jis.
Vis dėlto, pasak jo, net ir sutampantis požiūris į gamtą ir rezonuojančios vertybės dar nereiškia, kad klientui iš karto bus priimtini visi praktiniai sprendimai. Per „Girion“ veiklos metus klientams yra kilę klausimų, pavyzdžiui, kodėl visoje trijų ar keturių hektarų teritorijoje nepjaunama žolė arba kodėl gėlyne paliktas rąstas.
Todėl R. Laukineitis ypač vertina klientų pasitikėjimą pakviestu specialistu ir suvokimą, kad esame gamtos dalis. Kai žmogus sąmoningai pasirenka tokį požiūrį atitinkantį specialistą ir juo kliaujasi, bendras darbas, pašnekovo teigimu, vyksta sklandžiai.
Miškininkystę sieja su technologijomis
Dar vienu profesiniu posūkiu tapo praėjusiais metais vykęs hakatonas, kuriame R. Laukineitis dalyvavo su seniai puoselėta idėja. Jame gamtos ir miškų temas pamatė skaitmeninių paslaugų kontekste ir ėmė gilintis į startuolių ekosistemą. Šių metų pradžioje prisijungė prie „Forest 4.0“ Pažangiosios miškininkystės kompetencijų centro. „Įsidarbinau, kad iš vidaus pamatyčiau ir suprasčiau, kaip mokslas virsta inovacijomis“, – pasakoja R. Laukineitis, centre užsiimantis komunikacija ir nuotolinių seminarų organizavimu.
Paklaustas, kaip šiandien atrodo jo profesinė kasdienybė, VDU absolventas atsako, kad vienodų dienų nepasitaiko. „Tenka būti mobiliam, kompiuterio ekrane ir laukinėje aplinkoje gebėti atlikti tai, ko reikia. Vienas didžiausių iššūkių mano darbe – supantiems žmonėms perteikti įsitikinimą, kad reikia kliautis intuicija ir veikti pagal savo vertybes. Vis dėlto daugiausia pasitenkinimo teikia miškininkystės konteksto suvokimas ir grynas oras“, – vardija R. Laukineitis.
Kalbėdamas apie profesijos ateitį, R. Laukineitis pastebi, kad miškininkystė kol kas nesikeičia tokiu pat tempu kaip technologijos. „Tarsi akumuliuojasi potencialas pokyčiams. Arba tai bus vienas iš tų sektorių, kuris prisitaikys lėčiau, arba pokyčiai ateis su trenksmu – kartu pasikeis ir rinka, jos poreikiai, taip pat informacijos rinkimas, apdorojimas, galimi scenarijai ir jų vertinimas“, – sako VDU absolventas.
Jo teigimu, gali keistis ir tai, kokia yra ir bus ekosistemų reikšmė. „Miškai – konkretus išteklius, pirmoje vietoje vis dar mediena. Bet, kalbant apie žmonijos gerovę ilgalaikėje perspektyvoje, neįmanoma apsiriboti vien ja“, – įsitikinęs pašnekovas.
„Jau vien tai, kad nuo kitų metų VDU kvies stoti į Skaitmeninės miškininkystės magistrantūrą, yra ženklų ženklas, kad sritis keičiasi, galimybių joje daug. Tokios studijos yra pasiekimas, nes bent jau Europoje nieko panašaus neteko matyti“, – pasakoja absolventas.
Jo teigimu, net ir techninį išsilavinimą ar supratimą turintys žmonės šiandien miškininkystėje ir ekologijoje gali save realizuoti kitaip nei prieš, pavyzdžiui, dešimtmetį. Savą nišą miškininkystėje gali atrasti ir inžinerijos, teisės ar apskaitos specialistai, pasirinkę gilintis į konkrečią sritį.
Moksleiviams siūlo pažinti save per veiklas
Dar tik svarstantiems, kokią profesiją pasirinkti, R. Laukineitis siūlo energiją skirti tam, kas įdomu patiems, net jei ne visi bandymai pavyks. „Svarbu nestrigti duotybėse, neapsiriboti status quo. Ištrūkti iš patogios aplinkos, padėkoti artimiesiems už visus gerus patarimus ir pažinti save per veiklas, keltis tikslus, sekti progresą“, – pataria jis.
Moksleivius jis ragina plėsti draugų, pažįstamų ratą, ieškoti žmonių, sričių, galimybių, kur yra įdomesnių, kitokių, galbūt ne tokių įprastų veiklų. „Tiesiog eiti į pasaulį“, – sako R. Laukineitis. Jo manymu, verta aiškintis, kas labiausiai domina ir kur geriausiai sekasi, ir tuomet į tai orientuotis, užuot laužius galvą, kaip įsitvirtinti srityse, kurios nei domina, nei sekasi.
Lapkričio 19 d. savo patirtimi R. Laukineitis dalysis VDU renginyje „Matuokis profesiją’26“, kuriame skaitys pranešimą „Miškininkystė (nebus) kaip kadais“. Renginys skirtas 10–12 klasių moksleiviams.
About the Author
