Senas sandėlis, neveikiantis gamybinis pastatas ar nebaigtas statyti objektas patrauklioje vietoje gali atrodyti kaip gera investicija. Ypač jeigu pardavimo kaina nedidelė, o aplinkui – erdvi teritorija. Tačiau kai pastatas stovi valstybinėje žemėje, būsimo projekto sėkmę lemia ir tai, kokiomis sąlygomis pirkėjas galės naudotis žeme, ką joje galės daryti ir per kiek laiko turės įgyvendinti savo planus. Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkė Kamilė Šemeklytė atkreipia dėmesį, kad tokį pirkinį reikėtų vertinti kaip kelių tarpusavyje susijusių klausimų visumą: pastato nuosavybę, jo techninę ir teisinę būklę, žemės naudojimo pagrindą bei planuojamos veiklos galimybes. „Maža pastato kaina gali užgožti svarbiausią klausimą – ar įsigijęs šį objektą pirkėjas galės įgyvendinti tai, dėl ko jį perka. Jeigu projekto vertė grindžiama galimybe išplėsti pastatą, pakeisti jo paskirtį ar naudoti aplinkinį kiemą, šias prielaidas būtina patikrinti dar prieš sandorį“, – sako K. Šemeklytė.
Pastatą perkate, o kaip su žeme?
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokiu pagrindu pardavėjas naudojasi valstybine žeme: ar sudaryta nuomos sutartis, kokiam plotui ir terminui ji galioja, kokios joje nustatytos sąlygos, ar nėra pranešimų apie pažeidimus.
NŽT aiškina, kad perleidžiant pastatą žemės nuomos teisės klausimas sprendžiamas pagal nustatytą procedūrą. Vertinama ir statinių būklė bei naudojimas. Jeigu pastatas parduotas neprašius sutikimo perleisti žemės nuomos teisę, naujasis savininkas turi pats kreiptis dėl nuomos sutarties sudarymo. Todėl pirkėjas neturėtų laikyti pardavėjo sutarties besąlygine garantija, kad galės naudotis žeme tomis pačiomis sąlygomis. „Pardavėjo pažadas, kad žemės dokumentai bus sutvarkyti vėliau, pirkėjui reiškia neatsakytą investicinį klausimą. Prieš mokant avansą verta žinoti, kokių sprendimų dar trūksta, kas juos turės gauti ir kokios bus pasekmės, jeigu pageidaujamomis sąlygomis žemės išsinuomoti nepavyks“, – pažymi teisininkė.
Apleistas ir nebaigtas statyti – skirtingos situacijos
Kasdienėje kalboje apleistu pastatu galima pavadinti tiek seną neveikiantį cechą, tiek daugelį metų neužbaigtą statybą. Tačiau vertinant valstybinės žemės nuomos galimybes svarbu nustatyti konkretų teisinį pagrindą. Pagal Žemės įstatymą, valstybinę žemę be aukciono galima išnuomoti teisėtai pradėto nebaigto statyti statinio statybai užbaigti, jeigu statyba neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams. Ši galimybė nesuteikia teisės vietoje tokio objekto tiesiog suplanuoti visiškai naują statinį ar kitą su esamo statinio eksploatavimu nesusijusią veiklą. Todėl prieš perkant reikia palyginti registro duomenis su faktine situacija: kas iš tikrųjų išlikę, kokie darbai atlikti, ar jie teisėti, kokie statybos dokumentai yra ir ar jais galima remtis tęsiant projektą. „Įrašas registre ir reali pastato būklė turi būti vertinami kartu. Investuotojui svarbu išsiaiškinti, ar jis perka objektą, kurį gali teisėtai užbaigti ar atnaujinti, ar tikisi įsigytu statiniu pagrįsti visai kitokį projektą. Nuo šio skirtumo gali priklausyti ir žemės nuomos galimybės“, – sako K. Šemeklytė.
Nuoma be aukciono gali reikšti pareigą investuoti per nustatytą laiką
Kai taikomas specialus žemės nuomos pagrindas sklypui, kuriame yra tik apleisti statiniai, nuoma siejama su papildomais įsipareigojimais. NŽT nurodo dvejų metų terminą statybos darbams atlikti arba penkerių metų terminą, kai būtina rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą. Iki nustatyto termino reikia užbaigti statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Jo nepateikus, numatytas dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestis iki dokumento pateikimo arba galimybė kreiptis dėl nuomos sutarties nutraukimo. Šių sąlygų nereikėtų automatiškai taikyti kiekvienam senam ar nebaigtam objektui – pirmiausia būtina nustatyti, kokiu pagrindu sudaroma konkreti sutartis.„Tokio objekto pirkimas gali būti netinkamas strategijai „nusipirksiu ir palauksiu“. Reikia iš anksto įvertinti projektavimo, leidimų, finansavimo ir darbų terminus. Jeigu investicijos planas realiai netelpa į sutartinius įsipareigojimus, patraukli pirkimo kaina šios problemos neišsprendžia“, – komentuoja teisininkė.
Skelbime matomas kiemas nebūtinai visas priklausys jūsų projektui
Dar viena rizika – lūkestis kartu su nedideliu pastatu gauti didelę aplinkinę teritoriją. Sprendžiant dėl valstybinės žemės pardavimo ar nuomos be aukciono vertinama, koks plotas būtinas ir pakankamas statiniui eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį. Anksčiau suformuoto sklypo ribos savaime negarantuoja teisės išsinuomoti visą jo plotą. Vertinami dokumentai, faktinis naudojimas, o nustatytais atvejais atliekamas patikrinimas vietoje.Tai ypač svarbu planuojant logistikos, sandėliavimo ar gamybos veiklą, kuriai reikia sunkvežimių manevravimo, prekių laikymo ar darbuotojų automobilių stovėjimo vietų. Jei viename sklype yra keliems savininkams priklausančių pastatų, papildomai reikia išsiaiškinti jiems priskirtas ir bendrai naudojamas teritorijas. „Investicijos skaičiavimuose negalima remtis vien tuo, kiek žemės pardavėjas parodė apžiūros metu. Jeigu verslui būtinas konkretus kiemo plotas, turi būti aiškus ir teisinis pagrindas juo naudotis“, – pabrėžia K. Šemeklytė.
Pirkėjas turėtų dar iki sandorio su projektuotoju įvertinti, kokių darbų iš tiesų reikės: remonto, rekonstravimo ar naujos statybos. Vien investuotojo pasirinktas projekto pavadinimas darbų teisinės rūšies nenulemia.
Valstybinės žemės nuoma savaime nesuteikia teisės statyti. Žemės įstatyme numatyta, kad galimybė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius turi būti numatyta nuomos sutartyje, o projektas – atitikti planavimo dokumentus, žemės paskirtį ir naudojimo būdą. Taikoma ir ilgesnio nei trejų metų nuomos laikotarpio sąlyga. Esamiems statiniams eksploatuoti išnuomotos teritorijos naudojimą riboja jiems nustatytas sklypo ar jo dalies dydis. „Sprendimą griauti reikia priimti įvertinus ir jo pasekmes žemės naudojimui. Negalima iš anksto manyti, kad pašalinus seną statinį teisė naudotis valstybine žeme pageidaujamam naujam projektui savaime išliks“, – sako teisininkė.
Prie pirkimo ir remonto kainos prisideda kitos išlaidos
Investicijos biudžete reikia numatyti žemės nuomą, matavimus, vertinimą, projektavimą, infrastruktūros įrengimą ir galimas sklypo pertvarkymo procedūras.
Žemės įstatyme numatytų apleistų statinių atveju, nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal sklypo vertę, atliekant turto vertinimą, ir didinamas 10 procentų, o vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis. Tai nėra 10 procentų sklypo vertės mokestis.
Atskirai reikia įvertinti atlyginimą už galimybę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius valstybinėje žemėje. Jo dydį apskaičiuoja savivaldybės administracija; įstatymas numato ir išimtis. Šis atlyginimas yra atskiras nuo periodinio žemės nuomos mokesčio.
Teisinį patikrinimą turėtų papildyti techninis ir, pagal objekto istoriją, aplinkosauginis vertinimas. Buvusioje gamybinėje teritorijoje verta tirti galimą grunto taršą, pavojingų medžiagų ar atliekų buvimą ir jų sutvarkymo sąnaudas.
Taip pat reikia patikrinti, kam priklauso privažiavimas ir inžineriniai tinklai, ar yra reikalingi servitutai, kokios prijungimo sąlygos, ar pakaks elektros galios. Atskirai vertinami paveldosaugos, apsaugos zonų ir kiti teritorijai taikomi ribojimai.
„Pastatas gali būti tinkamas sumanytai veiklai, tačiau projektas vis tiek gali strigti dėl nepritaikyto privažiavimo, nepakankamų tinklų ar papildomų aplinkos sutvarkymo darbų. Šiuos klausimus verta paversti konkrečiomis sąmatos eilutėmis dar prieš derantis dėl galutinės kainos“, – rekomenduoja K. Šemeklytė.
Pirkimo sutartis turi atspindėti tai, kas dar neišspręsta
Prieš sandorį teisininkė rekomenduoja surinkti pastato ir sklypo registro duomenis, nuomos sutartį su visais pakeitimais, statybos dokumentus, institucijų patikrinimų aktus, pranešimus apie pažeidimus ir informaciją apie ginčus.
Sutartyje verta aiškiai paskirstyti, kas ir iki kada gauna trūkstamus dokumentus, išsprendžia žemės naudojimo klausimus, apmoka procedūras ir atsako už pateiktos informacijos tikslumą. Jei esminė investicijos prielaida dar nepatvirtinta, galima svarstyti sąlyginį sandorio užbaigimą, dalies kainos mokėjimo atidėjimą ar aiškiai aptartą pasitraukimo mechanizmą. „Gera investicija prasideda nuo patikrinto atsakymo, ką šiame objekte galėsite padaryti. Pirkėjas turi žinoti, kokį pastatą įsigyja, kokiomis teisėmis naudosis žeme, kokie terminai jo laukia ir kiek kainuos visas projektas. Tik tuomet galima spręsti, ar pastatas iš tiesų pigus“, – apibendrina AVOCAD teisininkė.
