Brangstant degalams, mažinti išlaidas galima ne tik renkantis ekonomiškesnį automobilį ar rečiau juo važiuojant. Daug sutaupyti padeda ir geresnis kasdienių kelionių planavimas – metodas, jau seniai taikomas logistikos įmonių, kurioms kiekvienas papildomas kilometras reiškia didesnes veiklos sąnaudas. Panašius principus gali taikyti ir šeimos: iš anksto susidėlioti savaitės darbus, sujungti kelis reikalus į vieną kelionę, apsipirkimus planuoti rečiau, o vaikų vežiojimu į būrelius dalytis su kitais tėvais.
Kad transporto išlaidos tampa vis aktualesniu gyventojų finansiniu rūpesčiu, rodo ir naujausias, šių metų spalį atliktas, SEB banko finansinės gerovės tyrimas. Transporto išlaidų, įskaitant degalų kainas, augimą kaip vieną didžiausių nerimo dėl asmeninių finansų priežasčių nurodė 42 proc. apklaustųjų. Dažniau minėtos tik maisto produktų kainos – jas įvardijo 43 proc. respondentų.
„Logistikos įmonės negali sau leisti kiekvieno krovinio vežti atskiru reisu ar važiuoti pirmyn ir atgal neįvertinusios, ar pakeliui nėra kitų pristatymų. Jos planuoja maršrutus, vertina atstumus, laiką, transporto užimtumą. Namų ūkiuose situacija, žinoma, kitokia, tačiau principas panašus – kuo daugiau kasdienių užduočių pavyksta suderinti vienoje kelionėje, tuo mažiau kilometrų tenka nuvažiuoti“, – sako Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
Net ir palyginti nedidelis nuvažiuojamo atstumo sumažinimas gali pastebimai sumažinti šeimos išlaidas degalams. Pavyzdžiui, jeigu dėl geresnio kelionių planavimo per mėnesį pavyktų nuvažiuoti 200 kilometrų mažiau, automobilis, kurio vidutinės sąnaudos siekia 7 litrus 100 kilometrų, sunaudotų 14 litrų degalų mažiau.
Pagal 2026 m. lapkričio 10 d. Lietuvos energetikos agentūros skelbiamas vidutines degalų kainas, tai reikštų maždaug 26,30 euro mėnesio arba 316 eurų metinį sutaupymą važiuojant benzininiu automobiliu. Dyzelinio automobilio atveju, skaičiuojant tokiomis pačiomis degalų sąnaudomis, būtų sutaupoma apie 31,60 euro per mėnesį arba 379 eurus per metus.
Žinoma, tikslus rezultatas priklausytų nuo automobilio degalų sąnaudų, nuvažiuojamo atstumo ir degalų kainos. Tačiau šis pavyzdys rodo, kad net ir nedidelis kasdienių maršrutų optimizavimas per metus gali virsti kelių šimtų eurų suma.
Logistikos įmonėms svarbu ne tik tai, kiek kilometrų transporto priemonė nuvažiuoja, bet ir kokia tvarka ji pasiekia skirtingus pristatymo taškus. Netinkamai sudėliota seka gali reikšti papildomus kilometrus, sugaištą laiką ir didesnes degalų sąnaudas. Šeimoms verta panašiai įvertinti savo kasdienius maršrutus.
Pavyzdžiui, jei tą pačią dieną reikia apsipirkti, pasiimti siuntą, užsukti į vaistinę ir nuvežti vaiką į būrelį, verta pasižiūrėti, ar šių užduočių negalima atlikti vienos kelionės metu. Galbūt dalį jų galima sutvarkyti pakeliui į darbą ar grįžtant namo, o kitą kartą – suplanuoti kartu su savaitgalio apsipirkimu.
„Dažnai papildomai važiuojame ne todėl, kad turime daug reikalų, o todėl, kad juos atliekame neapgalvoję iš anksto. Vieną dieną pritrūksta kelių produktų, kitą prisimename siuntą, trečią tenka atskirai vykti į parduotuvę. Prieš sėdant prie vairo verta kelias minutes skirti savaitės darbams peržiūrėti ir pasižiūrėti, ką galima sujungti“, – pataria S. Strockytė-Varnė.
Logistikos įmonės pristatymus planuoja iš anksto, kad nereikėtų nuolat grįžti prie tų pačių maršrutų. Šeimoms panašų principą galima pritaikyti apsiperkant. Dažni trumpi užsukimai į parduotuvę dėl vieno ar dviejų produktų, ypač jei parduotuvė yra ne pakeliui, gali susidėti į nemažą papildomą atstumą.
Prieš vykstant į parduotuvę verta peržiūrėti šaldytuvo ir spintelių turinį, susidaryti pirkinių sąrašą ir apgalvoti kelių dienų ar visos savaitės meniu. Taip galima rečiau vykti apsipirkti, išvengti impulsyvių pirkinių ir geriau kontroliuoti išlaidas ne tik degalams, bet ir maistui.
Vienas iš logistikos sektoriaus iššūkių – tušti reisai, kai transporto priemonė važiuoja be krovinio. Tokios kelionės nekuria papildomos vertės, tačiau degalus ir laiką vis tiek eikvoja. Šeimose panašių situacijų taip pat pasitaiko: vienas iš tėvų ryte veža vaiką į mokyklą, kitas vakare važiuoja jo pasiimti, nors dalį kelionių būtų galima suderinti.
„Taupymas degalams nebūtinai reiškia, kad turime atsisakyti kelionių ar keisti visus savo įpročius. Kartais pakanka į kasdienius maršrutus pažvelgti taip, kaip į juos žiūri logistikos įmonės: ar tikrai reikia važiuoti atskirai, ar galima pakeliui atlikti dar vieną darbą, ar kelionę galime suderinti su kitais žmonėmis. Kuo mažiau spontaniškų ir pasikartojančių važiavimų, tuo mažiau degalų sunaudojame“, – apibendrina S. Strockytė-Varnė.
Jeigu kelių netoliese gyvenančių šeimų vaikai lanko tą patį darželį, mokyklą ar būrelius, galima susitarti dėl bendro vežimo – vieną dieną vaikus nuveža viena šeima, kitą dieną – kita. Taip sumažėja atskirų kelionių skaičius, o tėvams reikia mažiau laiko skirti vairavimui. Panašiai galima organizuoti ir keliones į darbą, jeigu kolegos gyvena netoliese ir jų darbo grafikai sutampa.
Dar viena galimybė sumažinti kelionių automobiliu skaičių – viešasis transportas. Jei stotelė yra netoli namų, maršrutas patogus, o kelionė viešuoju transportu trunka tik keliomis ar dešimčia minučių ilgiau, verta pasvarstyti, ar tikrai kiekvieną kartą būtina sėsti prie vairo. Tai gali būti aktualu ir tėvams, vykstantiems į darbą, ir vaikams, keliaujantiems į būrelius, jei jie jau yra tinkamo amžiaus savarankiškai naudotis viešuoju transportu, o maršrutas patogus ir saugus.
Viešasis transportas gali padėti sutaupyti ne tik degalų, bet ir parkavimo išlaidų, o miestuose, kuriuose autobusai ar troleibusai naudojasi specialiomis eismo juostomis, kelionė jais kartais gali būti net greitesnė nei automobiliu.
„Logistikoje svarbu išvengti situacijų, kai transportas juda, bet jo pajėgumai neišnaudojami. Šeimoms tai gali reikšti paprastą susitarimą su kaimynais ar draugais: nebūtina kiekvienam vaikui į būrelį važiuoti atskiru automobiliu, jei kelionę galima suderinti. Tokie susitarimai reikalauja šiek tiek planavimo, bet ilgainiui gali sumažinti ir išlaidas, ir sutaupyti laiko“, – sako SEB ekspertė.
About the Author
