Prekybos įmonėms vis dažniau tenka spręsti ne tai, kokią naują technologiją įsidiegti, o kurios iš daugybės rinkoje siūlomų naujovių iš tiesų vertos investicijų. Vienas sprendimas gali padėti valdyti milijonus prekių, kitas – sutrumpinti apsipirkimo laiką, tačiau net ir perspektyvios technologijos atsisakoma, jei jos nauda neatsveria sąnaudų.
Kaip atskirti realią naudą nuo noro neatsilikti nuo inovacijų mados? Ir ką daryti, kai realiomis sąlygomis naujovė veikia ne taip, kaip tikėtasi? Pasiteisinusius sprendimus ir nepavykusius bandymus Lietuvos prekybos verslo lyderiai „Franmax“, „Lidl“, „Rimi“ ir „Pigu.lt“ aptarė mažmeninei prekybai skirtų sprendimų kūrėjo „StrongPoint“ renginyje „Baltic Retail Forum 2026“.
Kaip išvengti automatizuoto chaoso?
Prekybininkai sutinka, kad investicijos į technologijas prasideda nuo aiškiai įvardytos verslo ar pirkėjo problemos. Vienais atvejais sprendimą verta diegti plačiu mastu, kitais – pirmiausia išbandyti, įvertinti jo poveikį ir tobulinti. Svarbiausia, kad inovacija kurtų apčiuopiamą vertę – tiek verslui, tiek pirkėjui.
Šį principą gerai iliustruoja „Franmax“ sprendimas nevystyti sparčiai pasaulyje populiarėjančios personalizacijos krypties. Pasak įmonės direktoriaus Tomo Bazio, individualizuoti pasiūlymus „Maximos“ fizinių parduotuvių klientams įmanoma, tačiau įmonė įvertino, kad turimus išteklius galima panaudoti efektyviau.
„Personalizacijos atsisakymas ir užkonservavimas buvo vienas geresnių sprendimų. Palyginę laiką, pinigus, resursus, nusprendėme, kad yra kur geriau investuoti“, – sakė T. Bazys.
Vietoje šios krypties įmonė pasirinko investicijas į tiekimo grandinę, kurią siekiama padaryti visiškai autonomišką. Kaip juokavo T. Bazys, „Trūksta tik savaeigių sunkvežimių.“ Pasak jo, šioje srityje sprendimai pirmiausia grindžiami matematika.
Tačiau automatizacija, pasak jo, pati savaime neišsprendžia netvarkingų procesų problemų. „Jei turi chaosą, įsidiegus automatizaciją turėsi automatizuotą chaosą“, – pabrėžė „Franmax“ direktorius.
Leidžia nudegti kitiems
Kitokiu požiūriu į naujų technologijų diegimo laiką pasidalino „Lidl Lietuva“ finansų vadovė Eglė Radžiūnė. Jos teigimu, didelė organizacija negali sau leisti eksperimentuoti su kiekvienu rinkoje pasirodančiu sprendimu. Technologija turi būti pritaikoma visam tinklui ir atitikti jo veiklos modelį.
„Nešokame nuogi į dilgėles ir nepuolame testuoti naujo sprendimo, kuris gerai skamba antraštėse. Didelėje organizacijoje bet koks sprendimas turi būti lengvai pritaikomas visose rinkose. Leidžiame nudegti kitiems, stebime iš šono, bet kai pasirenkame daryti, to sprendimo laikomės“, – teigė E. Radžiūnė.
Ji paaiškino, kad „Lidl“ technologijų pasirinkimą lemia ir pats verslo modelis – žemų kainų prekybos tinklas turi užtikrinti greitą, paprastą ir patogų apsipirkimą už mažą kainą. Todėl net ir įdomi technologija nebūtinai tampa prioritetu, jeigu jos nepavyktų pritaikyti visose parduotuvėse.
Investicijų grąža: nuo metų iki dešimtmečio
Kaip nuspręsti, ar konkreti inovacija verta investicijų? E. Radžiūnė teigė, kad ne visas investicijas galima vertinti pagal tą patį atsipirkimo laikotarpį.
„Greitai atsiperkančios investicijos dažniausiai sprendžia konkrečias šiandienos problemas ir atsiperka per metus. Strateginės – susijusios su pasirengimu ateities iššūkiams po 5-10 metų: darbo jėgos trūkumui, per lėtai logistikai, duomenų suverenumui ar kibernetiniam saugumui. Tokiais atvejais svarbu vertinti ne tik tiesioginę finansinę grąžą, bet ir tai, kokias rizikas įmonė prisimtų, jei nieko nekeistų“, – sakė E. Radžiūnė.
Kita vertus, ji atkreipė dėmesį, kad įmonės nebegali laukti, kol technologinis produktas bus tobulas. Jeigu sprendimas jau turi reikiamą pagrindą, jis pradedamas naudoti ir tobulinamas toliau. Priešingu atveju rizikuojama, kad pati technologija pasens dar iki jos įdiegimo.
„Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius pasidalino, kad įmonė naudoja sprendimų matricas, kuriose vertinama, kaip įdiegta naujovė paveiks pardavimus, pelną ir pirkėjo patirtį.
„Pastebėjome, kad DI geriausiai padeda ne optimizuoti, o kartais išauginti mastą. Į DI investicijas žiūrime kaip į dabartinių problemų sprendimą: darbo jėga brangsta ir mažėja. Antra dalis investicijų – kuriančios vertę ateičiai. Trečia dalis – eksperimentinė. Visur galioja finansinė disciplina neužsižaisti – data ar suma, kada stabdome“, – pasakojo V. Lukoševičius.
Jis atkreipė dėmesį ir į kitą dažnai nuvertinamą investicijų dalį – pokyčių valdymą. Net ir tinkamai parinkta technologija neduos planuoto rezultato, jeigu darbuotojai nebus pasirengę ja naudotis ir naujus procesus supras skirtingai.
„Investicijų maišas nėra be dugno. Priklauso nuo įmonės etapo: jei esame plėtroje, norėsime investuoti į papildomas galimybes. Jei brandesnis etapas – labiau domina investicijos į efektyvumą, tuomet ieškoma sprendimų įmonės viduje. Bet neinvestuoti į naujoves irgi nebeįmanoma, nes greitai atsiliksi ir iškrisi iš konkurencinės kovos“, – sakė „Rimi Lietuva“ vadovas.
Ne visi bandymai pavyksta iš pirmo karto
Vienas ryškiausių technologijų poveikio prekybai pavyzdžių – dirbtinio intelekto taikymas prekių katalogų valdymui. „Pigu.lt“ finansų direktorius Emilis Gustainis pasakojo, kad bendrovė turi apie 4 mln. prekių katalogą penkiomis kalbomis. Anksčiau nuosavų prekių aprašymus darbuotojai rengdavo rankiniu būdu, taip vienos prekės aprašymas kainuodavo apie 80 centų.
Dabar nuosavų prekių aprašymai kuriami pasitelkiant DI, o perpardavėjų pateikti aprašymai taip pat vertinami šia technologija. „AI buvo gelbėtojas, šiuo metu neįsivaizduojame, kad būtų galima tokiu mastu išplėsti katalogą, koks yra dabar“, – sakė E. Gustainis.
Vis dėlto, jo teigimu, ne kiekvienas sėkmingas technologijos bandymas reiškia, kad ją jau galima naudoti dideliu mastu. Tai parodė bendrovės bandymas sukurti balso robotą, kuris padėtų klientams apsipirkti balsu. Pradinis pilotas, atliktas keliomis kalbomis, atrodė daug žadantis, tačiau realiame vartotojų sraute išryškėjo sistemos ribotumai.
„Pasidarėme pilotą prieš pusmetį. Atrodė, kad gerai veikia, bet kai atiduodi 2 mln. vartotojų, tuomet pasimatė spragos. Bet sprendimas nėra nurašytas – jis toliau testuojamas mažesniu mastu, kol bus išspręsti pastebėti trūkumai“, – pasakojo E. Gustainis.
„Pigu.lt“ atstovo teigimu, inovacijos nebūtinai reiškia DI naudojimą ar naujas technologines platformas. Kartais matomą rezultatą duoda ir kasdienių procesų pertvarkymas. Per metus „Pigu.lt“ įvykdo apie 6 mln. užsakymų, todėl ir nedidelis vieno proceso pagreitinimas, pritaikytas tokiam mastui, gali turėti reikšmingą poveikį.
