2026 m. lapkričio 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Lapkričio 4–6 d. Airijos sostinėje Dubline vykstančioje Tarpparlamentinėje bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) konferencijoje dalyvauja Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių delegacija.
Lietuvos parlamentui atstovauja URK nariai Remigijus Motuzas, Audronius Ažubalis ir Linas Balsys bei NSGK nariai Rimantas Sinkevičius, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Šarūnas Birutis.
Konferencijos darbotvarkėje – ES saugumo ir gynybos prioritetai, parama Ukrainai ir atsakas į Rusijos agresiją, geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose, kova su hibridinėmis grėsmėmis, kritinės infrastruktūros apsauga ir visuomenės atsparumo stiprinimas.
Lietuvos delegacijos nariai aktyviai dalyvavo konferencijos diskusijose ir pristatė Lietuvos poziciją aktualiausiais Europos saugumo klausimais.
Diskusijoje apie ES saugumo ir gynybos prioritetus URK pirmininkas Remigijus Motuzas pabrėžė, kad ES turi stiprinti savo geopolitinį vaidmenį, didinti atsparumą ir užtikrinti saugumą. Pasak parlamentaro, artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai suteiks galimybę ypatingą dėmesį skirti ES plėtrai.
„ES plėtra yra vienas veiksmingiausių įrankių pačiai Sąjungai sustiprinti. Mums tai nėra techninis pratimas – tai geopolitinis sprendimas, tiesiogiai formuojantis Europos saugumą. Mūsų saugumo architektūros ateitis sprendžiasi Ukrainoje, todėl mūsų pagrindinis tikslas aiškus – neleisti Ukrainai pralaimėti“, – kalbėjo R. Motuzas. Jis ragino nedelsiant atverti likusius derybų klasterius su Ukraina ir Moldova bei užtikrinti patikimą, nuopelnais grįstą Vakarų Balkanų šalių integracijos procesą.
NSGK narė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo būtinybę stiprinti Europos gynybinį pasirengimą ir užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai.
„Dėl vis agresyvesnio Rusijos elgesio Europos gynybos pasirengimas šiuo metu yra absoliutus prioritetas. Turime užtikrinti tvarią ir nuspėjamą paramą Ukrainai, neapsiriboti tik planais, o realiai stiprinti rytinio flango apsaugą ir neleisti, kad agresorius pasiektų savo tikslų. Mūsų stiprybė – vienybėje ir ryžte veikti nedelsiant“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Aptariant tolesnę paramą Ukrainai ir atsaką į Rusijos agresiją, R. Motuzas pažymėjo, kad šis karas yra tikrasis Europos strateginės brandos išbandymas. Pasak jo, siekiant sudaryti sąlygas tvarioms deryboms, būtina stiprinti Ukrainos pozicijas ir didinti spaudimą Rusijai.
„Tvari taika negali būti pasiekta ukrainiečių nuolaidų sąskaita, kol tęsiasi Rusijos karinis spaudimas. Vienintelis tvarus kelias į derybas – stiprinti Ukrainos poziciją mūšio lauke, užtikrinant oro gynybą, tolimojo nuotolio pajėgumus ir sistemingą spaudimą Rusijos karo ekonomikai, įskaitant veiksmingą naują sankcijų paketą, kuris užvertų visas spragas“, – akcentavo parlamentaras. Jis priminė, kad Lietuva yra įsipareigojusi Ukrainos karinei paramai kasmet skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
URK narys Audronius Ažubalis atkreipė dėmesį į, jo vertinimu, ES vis dar taikomus dvejopus standartus Rusijos atžvilgiu ir paragino atsisakyti nuolaidžiavimo agresorei.
„Atrodo, kad Rusijos karas pamažu tampa naująja norma mūsų visuomenėje. ES vis dar išduoda vizas Rusijos piliečiams, kai kurios valstybės narės tebeimportuoja rusišką naftą ir dujas, delsiama užkirsti kelią agresoriaus sportininkų dalyvavimui tarptautinėse varžybose, o Rusijos žvalgybos tarnybos dar nėra oficialiai pripažintos teroristinėmis organizacijomis, nors puikiai žinome apie jų vykdomą sabotažą Europoje. Rusijos tarptautinė izoliacija yra būtinas instrumentas agresijos kainai padidinti“, – pažymėjo A. Ažubalis.
Vertindamas hibridines grėsmes, NSGK narys Šarūnas Birutis atkreipė dėmesį į sisteminį Rusijos keliamų grėsmių pobūdį ir būtinybę ryžtingiau remti Ukrainą.
„Rusija testuoja Europą per kibernetines atakas, sabotažą ir oro erdvės pažeidimus – tai ne pavieniai incidentai, o platesnio masto priešiškų veiksmų modelis. Privalome nedelsdami panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai remti ir pereiti nuo reagavimo prie grėsmių prevencijos“, – akcentavo Š. Birutis.
URK narys Linas Balsys pabrėžė augančius informacinius iššūkius ir būtinybę stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai.
„Priešiški režimai, pasitelkdami dirbtinį intelektą ir tūkstančius netikrų interneto svetainių, siekia paveikti mūsų visuomenes ir skleisti Rusijos propagandą. Turime ne tik reaguoti į dezinformaciją, bet ir nuosekliai stiprinti visuomenės atsparumą. Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, privalome skatinti diskusiją dėl Europos demokratijos skydo kūrimo“, – teigė L. Balsys.
Konferencijos pabaigoje URK pirmininkas R. Motuzas pakvietė renginio dalyvius kitų metų pavasarį susitikti Vilniuje. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu, 2027 m. balandžio 4–6 d., čia vyks jubiliejinė, 30-oji Tarpparlamentinė BUSP ir BSGP konferencija.
Tarpparlamentinė BUSP ir BSGP konferencija rengiama du kartus per metus, ES Tarybai pirmininkaujančioje valstybėje. Joje dalyvauja ES valstybių narių, šalių kandidačių, Jungtinės Karalystės, Islandijos ir Norvegijos parlamentų bei Europos Parlamento užsienio reikalų ir gynybos komitetų nariai.
Parengė
Justas Valantinas
Užsienio reikalų komiteto biuro patarėjas
Tel. (0 5) 209 6835
Vilma Greckaitė
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja
Tel. (0 5) 209 6797
About the Author
