2026 m. lapkričio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų nariai susitiko su Suomijos Parlamento Didžiojo komiteto delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko Sinuho Valinheimo (Sinuhe Wallinheimo). Susitikime aptartas Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį, aktualūs ES darbotvarkės klausimai ir tolesnis Lietuvos bei Suomijos parlamentinis bendradarbiavimas.
Sveikindama Suomijos kolegas, Seimo Pirmininko pavaduotoja, Europos reikalų komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė pabrėžė glaudaus nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo svarbą, ypač dabartinių geopolitinių iššūkių akivaizdoje.
„Lietuvą ir Suomiją sieja ne tik geografinis artumas, bet ir bendras supratimas apie Europai kylančias grėsmes bei iššūkius. Artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai vyks laikotarpiu, kai Europai reikės priimti svarbius sprendimus dėl saugumo, paramos Ukrainai, konkurencingumo ir būsimo ES biudžeto. Todėl mums ypač svarbu palaikyti glaudų dialogą su Suomijos kolegomis ir ieškoti bendrų sprendimų“, – sakė R. Budbergytė.
Kalbėdama apie Lietuvos pasirengimą pirmininkavimui ES Tarybai R. Budbergytė pažymėjo, kad Seimas aktyviai dalyvauja šiame procese ir glaudžiai bendradarbiauja su Vyriausybe. Seimo komitetai jau dabar svarsto svarbiausius būsimo pirmininkavimo darbotvarkės klausimus, siekdami iš anksto išsakyti savo politinius lūkesčius Vyriausybei, ir šiame procese įvertins beveik 500 ES teisės aktų projektų.
Suomijos Parlamento Didžiojo komiteto pirmininkas S. Valinheimas ir delegacijos nariai pabrėžė, kad Lietuvos ir Suomijos prioritetai – saugumas, gynybos stiprinimas, ES plėtra bei parama Ukrainai – visiškai sutampa. Svečiai pažymėjo, kad abiem šalims, turinčioms tiesioginę sieną su Rusija ar Baltarusija, būtina nuosekliai priminti kitiems ES partneriams apie realias Rusijos keliamas grėsmes ir neleisti grįžti prie įprastų santykių su agresore. Taip pat aptartos iniciatyvos griežtinti Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams.
Parlamentarai pasikeitė nuomonėmis dėl derybų dėl 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos ir poreikio rasti balansą tarp gynybos finansavimo bei tradicinių sričių, taip pat dėl ES plėtros perspektyvų Ukrainai, Moldovai bei Juodkalnijai ir būtinybės padėti Ukrainai pabaigti tarpinių reformų vertinimo procesus. Be to, suomiai pasidalijo patirtimi apie Suomijos ekonomikos iššūkius, valstybės skolos valdymą, klimato politikos įtaką pramonei.
Susitikime daug dėmesio skirta Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimui gynybos srityje, bendriems pirkimams (įskaitant „Patria“ šarvuočių projektą) bei standartizacijai. Aptarti ir ES konkurencingumo didinimo, bendrosios rinkos stiprinimo, administracinės naštos mažinimo, energetinio saugumo bei atsargaus požiūrio į ekonominę priklausomybę nuo Kinijos klausimai.
About the Author
