Lapkričio pradžioje lietuvių kelionių maršrutai gerokai pasikeitė. Kol vieni per Vėlines traukė į gimtines, kiti išsiruošė atostogauti svetur. Kai kuriose Lietuvos vietovėse žmonių susirinko gerokai daugiau nei įprastai, o užsienyje išryškėjo netikėti kelionių pasirinkimai. „Tele2“ klientų duomenys atskleidžia, kur lietuviai keliavo labiausiai ir kurios kryptys šį rudenį nustebino.
Per Vėlines didmiesčiai ištuštėjo
Lapkričio 1-ąją į keliones po Lietuvą leidosi gerokai daugiau žmonių nei įprastą sekmadienį. Maždaug kas penktas tądien buvo išvykęs iš savo miesto ar rajono.
Vilniuje ir Kaune tądien žmonių buvo maždaug penktadaliu mažiau, nei šiuose miestuose gyvena. Įprastą sekmadienį šis skirtumas siekia vos apie 6 proc. Tuo metu Ignalinos, Lazdijų ir Varėnos rajonuose žmonių susirinko gerokai daugiau nei yra vietos gyventojų.
Tačiau lietuviai į gimtuosius kraštus vyko ne tik trumpam. Vėlinių sekmadienį su nakvyne kelione rinkosi tris kartus daugiau žmonių nei įprastą savaitgalį. Be to, beveik kas penkta tą savaitę prasidėjusi kelionė po Lietuvą truko bent tris naktis.
„Vėlinių laikotarpiu matome ne tik išaugusį žmonių judėjimą iš didmiesčių į regionus, bet ir pasikeitusią kelionių trukmę. Tai rodo, kad daugelis neapsiriboja vien kapinių aplankymu. Tikėtina, kad žmonės pasinaudoja proga ilgiau pabūti su artimaisiais ar aplankyti gimtuosius kraštus“, – sako „Tele2“ klientų išlaikymo ir analitikos vadovė Inga Rudinskaitė.
Egipto populiarumas šovė į viršų, o Turkijoje išryškėjo netikėtas pokytis
Tuo pat metu, per Vėlinių savaitgalį, daugelis lietuvių išvyko ir į užsienį. Per mokinių rudens atostogas svetur vienu metu buvo vidutiniškai ketvirtadaliu daugiau keliautojų nei įprastą spalio savaitę.
Sparčiausiai populiarėjanti kryptis buvo Egiptas. Čia lietuvių skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, o devyni iš dešimties keliavo į Hurgadą. Dažniausia kelionės trukmė – aštuonios dienos.
Gerokai daugiau dėmesio sulaukė ir Kanarų salos. Per mokinių atostogas jose viešėjo beveik kas ketvirtas į Ispaniją keliavęs žmogus, nors įprastai spalį – tik maždaug kas dvyliktas.
Įdomių pokyčių užfiksuota ir Turkijoje. Nors bendras keliautojų į šią šalį skaičius sumažėjo beveik 40 proc., Stambule lietuvių padaugėjo daugiau nei trečdaliu.
„Rudens atostogų duomenys aiškiai parodo, kaip keičiasi kelionių pobūdis pasibaigus vasarai. Ieškantys šilumos renkasi Egiptą ar Kanarų salas, tačiau Turkijos pavyzdys rodo ir kitą tendenciją – mažėjant susidomėjimui paplūdimio poilsiu, populiarėja pažintinės kelionės į miestus. Stambulas yra geras tokio pokyčio pavyzdys“, – aiškina I. Rudinskaitė.
Atostogoms tiko ir kaimyninė Lenkija
Vis dėlto daugiausia lietuvių užsienyje keliavo ne į šiltuosius kraštus. Populiariausios kryptys buvo kaimyninės Lenkija ir Latvija.
Per mokinių atostogas lietuvių srautas į Lenkijoje esantį „Suntago“ vandens parką išaugo daugiau nei dvigubai. Beveik 70 proc. daugiau keliautojų nei įprastai patraukė ir į Zakopanę bei Tatrų kalnus.
Poilsiautojų pagausėjimą pajuto ir Lietuvos kurortai – Birštonas, Druskininkai bei Neringa.
„Šie duomenys rodo, kad mokinių atostogos nebūtinai reiškia savaitę užsienio kurorte. Kaimyninės šalys išlieka patrauklios dėl galimybės keliauti automobiliu, o vandens parkai, kalnų kurortai ir SPA poilsis leidžia išnaudoti net kelias laisvas dienas. Matome, kad lietuviai renkasi labai skirtingus poilsio būdus“, – pastebi I. Rudinskaitė.
Analizė atlikta remiantis apibendrintais ir nuasmenintais „Tele2“ klientų mobiliojo ryšio tinklo duomenimis. Vėlinių ir mokinių rudens atostogų laikotarpis lygintas su įprastomis ankstesnių savaičių kelionių tendencijomis.
About the Author
