Geopolitinė įtampa ir grūdų eksporto trikdžiai savaime negarantuoja kainų augimo. Pasaulinė rinka prisitaiko prie pasikeitusių prekybos kelių, o Rusijoje ir Ukrainoje kaupiamos atsargos, atlaisvėjus eksportui, gali padidinti pasiūlą ir sustiprinti spaudimą kainoms. Lietuvos grūdų sektoriaus atstovai pabrėžia, kad visi šie veiksniai turi įtakos lietuviškų grūdų kainai, ir prie jų dar reikia įvertinti ir konkurenciją ne tik su artimesnėmis kaimynėmis, bet viso pasaulio mastu.
Apie visa tai kalbėta Agroverslo forume, diskusijoje „Grūdų kainų dinamika globalių krizių kontekste“, kurioje dalyvavo Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas ir asociacijos narių įmonių atstovai – UAB „Scandagra“ grūdų verslo vadovas Karolis Tarasevičius bei „CM Kaunas / Copenhagen Merchants“ vadovas Gintaras Pauža.
Kodėl įtampa negarantuoja kainų augimo
„Grūdų rinka prie ilgai trunkančios geopolitinės įtampos prisitaiko: keičiasi prekybos maršrutai, randama alternatyvių tiekimo kanalų, pasiūla ir paklausa persiskirsto. Todėl net svarbūs įvykiai, kurie anksčiau galėjo sukelti staigų kainų šuolį, ne visada išjudina rinką taip stipriai, kaip tikisi grūdų augintojai“, – pradėjo diskusiją LGPPA prezidentas Karolis Šimas.
Pavyzdžiui, kainų judėjimą lemia ir rinkos dalyvių lūkesčiai. Pirkėjai, laukdami prekybos sąlygų pasikeitimo, gali riboti atsargų kaupimą ir pirkti trumpesniam laikotarpiui. Biržoje kainas taip pat veikia investicinių fondų pozicijos, dirbtinis intelektas / algoritminė prekyba, sudaranti apie 70-80 proc. visos prekybos, ir jie į gąsdinančias žiniasklaidos antraštes reaguoja kur kas ramiau.Taigi tikėtis, kad kviečių kainos MATIF biržoje vėl kils iki 250Eur/t ir nefiksuoti kitų metų sandorių kainų, gali būti rizikinga.
Šiais metais Lietuvos ūkininkams iš tiesų pasisekė – grūdų supirkimo kainos buvo pasiekusios aukštumas, o to priežastis – geopolitiniai konfliktai: karai Irane ir Ukrainoje, uždarytas Hormūzo sąsiauris ir pan. Dabar MATIF biržoje kviečių kaina apie 228-229 Eur/t ir gali svyruoti plius minus 20 Eur – į abi puses.
Trumpalaikiai pakilimai gali suteikti galimybių užfiksuoti ūkiui palankią kainą. Tačiau diskusijoje akcentuota, kad jie gali greitai išblėsti, o tikėjimas, jog kaina būtinai kils dar labiau, nėra pakankamas pagrindas pardavimui atidėti.
„Manyčiau, kviečių kaina 230-235 Eur/t artėja prie teisingos kainos šių metų pabaigai, ir matant tokią verta pagalvoti apie sandorių fiksavimą“, – komentavo situaciją K. Šimas.
Rinkoje svarbi ir kainų mažėjimo rizika
Vertindami šio prekybos sezono perspektyvas, diskusijos dalyviai daug dėmesio skyrė Juodosios jūros regionui. Pristabdytas Rusijos ir Ukrainos eksportas nereiškia, kad šiose šalyse sukaupti grūdai dingo iš rinkos – jie lieka sandėliuose ir, atsiradus galimybėms juos išgabenti, gali pasiekti pirkėjus. Ir tai didžiuliai kiekiai: Rusija kas mėnesį eksportuoja 2-2,5 mln. tonų mažiau, Ukraina – apie 1-1,5 mln. tonų. Jeigu šių atsargų pardavimas sutaptų su naujo derliaus pasiūla, konkurencija dėl pirkėjų galėtų dar sustiprėti, o tuo pačiu – gerokai kristų kaina.
Diskusijoje taip pat atkreiptas dėmesys į skirtingų eksporto maršrutų sąnaudas. Rusiškų grūdų kainos Juodosios jūros ir Baltijos uostuose skiriasi, todėl sklandesnė prekyba per Juodąją jūrą galėtų padidinti pigesnės produkcijos pasiūlą. Pavyzdžiui, per Juodąją jūrą eksportuojamų kviečių kaina apie 185 Eur/t (apie 210 USD/t), o per Baltijos jūrą – jau apie 230 Eur/t (apie 250 USD/t). Lietuvos eksportuotojams tai svarbu, nes dėl dalies tų pačių pirkėjų tenka konkuruoti su šio regiono tiekėjais. Tai reiškia, atsigavus prekybai per Juodąją jūrą, lietuviškiems kviečiams tektų konkuruoti su 45 Eur/t pigesniais. Todėl galimą prekybos atsigavimą diskusijos dalyviai siūlė vertinti kaip grūdų kainų mažėjimo riziką.
Rinkos lūkesčiams svarbus ir Argentinos bei Australijos derlius. Šios šalys aktualios, nes jos dabar pradėjo kulti šių metų kviečius, ir gali rinkai bendrai pateikti apie 55 mln. tonų grūdų. Paguoda konkuruojančioms šalims gali būti tik Argentiną skalaujantys lietūs, galintys pabloginti derliaus kokybę.
Rusiškų grūdų tranzitas per Baltijos uostus
Diskusijoje aptarta, kad Rusija, susidurdama su sunkumais išgabenti grūdus įprastais maršrutais, ieško alternatyvių eksporto kelių per Baltijos uostus, taip pat ir Klaipėdą. Tai bus dar aktualiau po pastarojo gaisro Ust Lugos uoste. Eksporto galimybes veikia atakos prieš uostų infrastruktūrą, o artėjant žiemai papildomą riziką kelia ir laivybos sąlygos. Tai didina Rusijos eksportuotojų suinteresuotumą naudotis kaimyninių šalių transporto bei krovos infrastruktūra.
Dalyviai palankiai vertino Lietuvos žingsnius ribojant šį tranzitą ir pabrėžė jų moralinę svarbą. Kartu akcentuota, kad vienos šalies priemonių nepakanka: rusiškiems grūdams toliau keliaujant per kitus Baltijos uostus, eksporto srautai gali būti nukreipiami kitur. Jei Estija uždraudusi bet kokį rusiškų grūdų eksportą, apie papildomus barjerus paskelbė ir Lietuva, o Latvija vien tik per du pastaruosius mėnesius per savo uostus jau išvežė apie 800 tūkst. tonų rusiškų grūdų. Diskusijoje pasigesta bendro Baltijos šalių požiūrio ir kalbėta apie sprendimų Europos Sąjungos mastu poreikį.
Kokybę svarbu derinti prie rinkos poreikių
G. Pauža priminė, kad Lietuvos grūdų eksportuotojai konkuruoja pasaulinėje rinkoje, kur kiekvieną sezoną keičiasi skirtingų šalių pasiūla ir pirkėjų poreikiai.
„Tai ir esmė, kad mes nesame vieni šitame žemės rutulyje ir konkuruojame tikrai ne tik savo regione su kaimyninėmis šalimis, bet ir su kitomis Juodosios jūros regiono šalimis, tiek su tokiomis tolimomis kaip Australija ar Argentina“, – sakė „CM Kaunas / Copenhagen Merchants“ vadovas.
Konkurencija su Juodosios jūros šalimis priklauso ir nuo derliaus kokybės. Diskusijoje minėta, kad žemesnės maistinės klasės kviečių segmente Lietuvos grūdams tenka tiesiogiai konkuruoti su Ukrainos, Bulgarijos ir Rumunijos pasiūla. Todėl svarbu vertinti ne vien bendrą užaugintą kiekį, bet ir tai, kokiai rinkai grūdai tinkami bei kokią kainą joje galima gauti.
Pasak G. Paužos, Lietuvos pranašumą kuria ne vien kaina, bet ir įdirbis eksporto rinkose, ryšiai su pirkėjais bei gebėjimas pasiūlyti jiems reikalingos kokybės grūdus. Diskusijoje išskirti antros klasės, apie 12,5 proc. baltymų turintys kviečiai, kuriems Lietuvos eksportuotojai yra išplėtoję pardavimo kanalus.
Diskusijos dalyviai taip pat akcentavo – reikia turėti ir aukštesnės bei žemesnės klasės – 11-11,5 proc. ir 13,5 proc. baltymų kviečių, nes tai praplečia eksporto geografiją
Kartu atkreiptas dėmesys, kad aukščiausia kokybė ne visada užtikrina didžiausią ekonominę naudą. Ekstra klasės kviečių rinka yra siauresnė, o priedai už kokybę gali keistis, todėl svarbu vertinti, kiek kainuoja užauginti konkrečios kokybės grūdus ir kokios yra jų pardavimo galimybės. Tokius grūdus turinčiam ūkininkui vertėtų atidžiai sekti rinką ir skubėti parduoti juos pakilus kainai.
Patarimas ūkininkams skaičiuoti ir mažinti riziką
Paprašytas patarti ūkininkams, K. Tarasevičius akcentavo skaičiavimu pagrįstus sprendimus ir pasirengimą sudėtingesniam sezonui.
„Tai patarimas turbūt, pasikartosiu – skaičiuoti“, – sakė „Scandagros“ grūdų verslo vadovas. Jis pabrėžė, kad ateinantį sezoną svarbu mažinti riziką ir iš anksto įvertinti galimus iššūkius.
Diskusijoje ūkininkai raginti gerai žinoti savo savikainą, įvertinti trąšų, degalų, kitų išteklių įsigijimo kainas ir pardavimo sprendimus priimti pagal konkretaus ūkio situaciją. Palanki grūdų kaina turėtų būti vertinama kartu su patirtomis ir planuojamomis sąnaudomis. Ankstesnio sezono sėkmė savaime negarantuoja tokio pat rezultato kitąmet. 80 proc. šių metų derliaus jau parduota. Galvojant apie 2027-ųjų derlių, būtina įvertinti prieš tai minėtus Rusijos ir Ukrainos grūdų likučius, tikimybę, kad bus susitarta dėl laivybos galimybių Juodojoje jūroje, kitus aspektus ir gerai pagalvoti, ar nevertėtų fiksuoti sandorius jau dabar.
Aptariant pasirengimą ateinančiam sezonui akcentuota, kad ūkininkai negali kontroliuoti geopolitinių įvykių ar pasaulinių derliaus pokyčių, tačiau gali valdyti savo sąnaudas, planuoti investicijas ir vertinti pardavimo galimybes. Būtent šiems sprendimams diskusijos dalyviai siūlė skirti daugiausia dėmesio.
Agroverslo forumą organizavo UAB „Scandagra“ ir „Verslo žinios“.
Deivido Akelio nuotr.
