JAV vidurio kadencijos rinkimai pakeitė politinių galių pusiausvyrą Vašingtone – demokratai perėmė Kongreso kontrolę, taip bent jau teoriškai apribodami prezidento Donaldo Trumpo galimybes vienam formuoti ne tik vidaus politiką, bet ir geopolitinę situaciją. Politologai, pasaulinės rinkos žinią sutinka pozityviai – tikimasi, kad situacija nuo šios akimirkos tik gerės.
Pastaraisiais metais pasaulio energetika ne kartą reagavo į Vašingtono sprendimus. Vos ne kiekvienas prezidento pasisakymas, kiekviena antraštė apie prekybą, sankcijas, santykius su sąjungininkais ar net galimus karinius konfliktus sulaukdavo reakcijos.
Tuo įsitikinti galime ir dabar. Naftos ir dujų kainos pasaulinėje rinkoje po JAV rinkimų smuko. Tokią dinamiką, panašu, lėmė viltys, kad po galių persiskirstymo bus rastas sprendimas JAV ir Irano konflikte.
„Pasauliniai energetikos kainų pokyčiai įprastai atsispindi ir mūsų šalies elektros rinkoje. Jei Hormūzo sąsiauris užblokuotas – už dujas ir naftą mokame brangiau. Dabar, paaiškėjus, kad demokratai JAV Kongrese vėl turės daugumą – naftos kainos pasaulyje krito. Tai – pozityvus ženklas, tačiau ar tai taps tendencija ir kaip greit tokį pokytį pajusim Lietuvoj – vis dar klausimas“, – sako „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis.
Kodėl mums svarbu, kas vyksta JAV?
Nors Lietuvą ir JAV skiria tūkstančiai kilometrų, energetikos rinkoje atstumai reikšmę prarado jau seniai. Su galingiausia pasaulio valstybe mus sieja glaudūs ryšiai. Vienas svarbesnių – „Independence“ terminalas, suskystintos gamtinės dujos (SGD), jų tiekimas.
Klaipėdos terminalas leidžia Lietuvai importuoti dujas iš pasaulinės rinkos, o JAV tapo vienu svarbiausių jų tiekėjų. Pavyzdžiui, 2026 m. i-ąjį pusmetį suskystintų gamtinių dujų importas iš JAV sudarė apie 42 proc. viso kiekio. Jei JAV vidaus rinkoje auga paklausa arba keičiasi eksporto apimtys, tai, tikėtina, pajusime ir mes – per SGD krovinių kainas.
Dujų kainų pokyčiai svarbūs ne tik jas tiesiogiai vartojančiam verslui. Gamtinės dujos naudojamos ir elektros gamybai. Kai vėjo ir saulės elektrinės pagamina mažiau elektros, ypač šaltuoju metų laiku, didesnę reikšmę įgyja šiluminės elektrinės. Brangstant dujoms, didėja ir tokios elektros gamybos savikaina. Kai dujinėms elektrinėms tenka svarbesnis vaidmuo tenkinant paklausą, tai gali atsispindėti ir megavatvalandės kainoje.
„Paskutinius keletą metų JAV prezidento administracijos diktuota politinė kryptis pasaulyje, nesusidūrusi su oponuojančia mintimi net šalies viduje, turėjo įtakos daugumai skirtingų verslo sektorių.
Kadangi esame tiesiogiai susisaistę, dėl vienų ar kitų sprendimų verslams kildavo iššūkių, kurie labiausiai atsispindėdavo išlaidų eilutėse. Vidurio kadencijos rinkimų rezultatai tą politinę kryptį turėtų subalansuoti iš naujo ar bent jau grąžinti verslui daugiau nuoseklumo, stabilumo“, – teigia ekspertas.
Kodėl demokratai Kongrese nėra panacėja Lietuvai?
Nors ir Lietuvos viešojoje erdvėje pokyčiai pasitikti su didelėmis viltimis ir lūkesčiais, greitų rezultatų pasiūlyti neturėtų. Pasaulinės rinkos šiais pokyčiais įgavo sveiko proto ir demokratijos saugiklį Kongrese. Tai savaime pozityvi žinia demokratijai, bet dar nieko avansu nežadanti verslui.
Taip, nors žvelgiant į žaliavų kainų dinamiką galime sakyti, kad rinka sureagavo, vidurio kadencijos rinkimai pasaulinių problemų, kurios ir daro didžiausią įtaką kainoms, dar neišsprendė.
Net jeigu politiniai pokyčiai prisidėtų prie staigaus geopolitinės įtampos mažėjimo, Hormūzo sąsiauriu judėjimas pradėtų vykti be trikdžių, o gamtinių dujų kainos pasaulyje imtų kristi, poveikį Lietuvoje, kaip buvo ir šią žiemą, pajustumėme ne iškart.
Elektros kainas mūsų šalyje lemia ne tik dujų įsigijimo sąlygos ir pasaulinė paklausa, bet ir oro sąlygos, atsinaujinančių išteklių generacija bei elektros jungčių pralaidumas.
Svarbus ir sezoniškumas. Žiemą, kai elektros paklausa didesnė, o saulės elektrinių generacija mažesnė, svarbesnį vaidmenį gali atlikti šiluminės elektrinės ir elektros importas. Pavasarį bei vasarą, augant saulės ir vėjo elektrinių gamybos apimtims, daugiau elektros pasigaminame vietoje, todėl dujų kainų įtaka elektros rinkai gali sumažėti.
„Mums, kaip lietuviams, reikėtų prisiminti, kad energetikos išlaidos priklauso ne tik nuo pasiūlos ir paklausos. Kaina svarbu, bet pasiruošimas skirtingiems scenarijams – dar svarbiau.
Aiškus elektros vartojimo poreikių įsivertinimas, rizikų apskaičiavimas ir tinkamai pasirinktas tiekimo planas ilguoju laikotarpiu gali padėti geriau valdyti kainų svyravimo riziką. Ir būtent į tai būtų verčiau orientuotis“, – pastebi S. Jasiulis.
Taigi, didesnė politinių galių pusiausvyra JAV ilguoju laikotarpiu gali reikšti daugiau stabilumo ir prognozuojamumo, tačiau energetikos rinkos kryptį ir toliau lems daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių. Todėl verslui svarbu ne tik reaguoti į šiandienos įvykius, laukti galių pusiausvyros pasikeitimo, bet daugiau dėmesio skirti individualiam pasiruošimui galimiems pokyčiams pasaulyje.
Apie „Enefit“:
„Enefit“ – didžiausia elektros energijos tiekėja Baltijos šalyse, Lietuvoje veikianti nuo 2007 metų. Bendrovė buitiniams ir verslo klientams tiekia elektros energiją. 7 iš 10-ies verslo klientų renkasi „Enefit“ tiekiamą atsinaujinančią elektros energiją. Baltijos šalyse ir Lenkijoje taip pat vystomas viešasis „Enefit“ elektromobilių įkrovimo tinklas, kuris vien Lietuvoje elektromobilių vairuotojams siūlo daugiau nei 300 viešojo įkrovimo stotelių.
Atsinaujinančių energijos sprendimų bendrovė šiuo metu užima antrą vietą rinkoje pagal klientams tiekiamą elektros energijos kiekį. Bendrovė priklauso didžiausiai Baltijos šalių elektros gamybos ir prekybos įmonių grupei „Eesti Energia“. Grupės įmonės veikia Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje.
About the Author
