Lietuvos SEB klientų investicijų portfeliuose biržoje prekiaujami fondai (ETF) per penkerius metus iš nišinio pasirinkimo tapo didžiausia investicijų kategorija. 2021 m. jiems teko 16 proc. portfelio, o 2026 m. rugsėjį ši dalis pasiekė 32 procentus. Kartu mažėjo investicinių fondų ir tiesioginių investicijų į akcijas dalis. Vis dėlto Baltijos šalių investuotojai renkasi skirtingas strategijas – rodo SEB banko duomenys.
SEB banko duomenimis, ETF dalis Lietuvos klientų investicijų portfeliuose nuosekliai augo: 2023 m. ji siekė 19 proc., 2024 m. – 26 proc., 2025 m. – 29 proc., o šių metų rugsėjį jau sudarė beveik trečdalį visų investicijų. Per penkerius metus ši dalis padvigubėjo, o ETF tapo didžiausia atskira investavimo priemonių kategorija klientų portfeliuose.
Tuo pat metu keitėsi ir kitų investavimo priemonių svoris. Investicinių fondų dalis sumažėjo nuo 40 proc. 2021 m. rugsėjį iki 21 proc. 2026 m. rugsėjį, tiesioginių investicijų į akcijas – nuo 33 iki 22 procentų. Obligacijų dalis per tą patį laikotarpį išaugo nuo 9 iki 25 procentų.
Augant susidomėjimui ETF, SEB nuo lapkričio mikro investavimo paslaugos pasirinkimą papildė keturiais naujais fondais. Bendras ekspertų atrinktų ETF skaičius išaugo nuo 13 iki 17.
„Matome ne tik didėjantį susidomėjimą ETF, keičiasi ir gyventojų investavimo įpročiai. Investuotojai vis dažniau renkasi priemones, kurios leidžia vienu sprendimu paskirstyti investicijas tarp daugelio bendrovių, rinkų ar sektorių. ETF patrauklūs ir dėl paprastai mažesnių valdymo mokesčių, palyginti su aktyviai valdomais fondais, bei galimybės investuoti į įvairias rinkas. Šios tendencijos neapsiriboja Lietuva – ETF populiarėja visame pasaulyje“, – sako Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė.
Nors ETF dalis Lietuvos investuotojų portfeliuose sparčiai auga, regiono šalių investavimo struktūra gerokai skiriasi. Latvijoje ETF buvo reikšminga investicijų portfelių dalis jau prieš penkerius metus: 2021 m. jiems teko 37 proc. portfelio, o 2026 m. rugsėjį – 43 procentai. Lietuvoje per tą patį laikotarpį ETF dalis išaugo nuo 16 iki 32 procentų.
Estijos investuotojų pasirinkimai kitokie. Čia 2026 m. rugsėjį net 74 proc. portfelių sudarė tiesioginės investicijos į akcijas, o ETF teko 7 procentai. Palyginti, akcijos rugsėjį sudarė 22 proc. Lietuvos ir 14 proc. Latvijos SEB klientų portfelių.
„Baltijos šalių duomenys rodo, kad vieno visiems tinkamo investavimo modelio nėra. Latvijoje ETF įsitvirtino anksčiau, Lietuvoje jų dalis ryškiai augo per pastaruosius penkerius metus, o Estijos investuotojų portfeliuose dominuoja tiesioginės investicijos į akcijas. Kad ir kokią investavimo strategiją pasirinktų, svarbiausia, kad žmogus suprastų, į ką investuoja, kokią riziką prisiima ir kaip pasirinktos priemonės atitinka jo finansinius tikslus. Diversifikacija išlieka vienu svarbiausių ilgalaikio investavimo principų“, – sako K. Ruseckienė.
Keičiasi ne tik investicijų portfelių struktūra, bet ir investuotojų portretas. Beveik trys iš keturių SEB investuotojų yra išbandę investicijų roboto ir (arba) mikro investavimo sprendimus. Statistika rodo, kad jaunėja ir investuotojų amžius: nuo šių metų pradžios 18–25 metų amžiaus šių paslaugų naudotojų skaičius Lietuvoje išaugo 34 procentais. Panaši tendencija matoma ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje jaunųjų investuotojų padaugėjo 37 proc., Estijoje – 21 procentu.
Lietuva išsiskiria ir didesniu moterų įsitraukimu į investavimą naudojantis skaitmeniniais sprendimais. Moterys sudaro 41 proc. SEB investicijų roboto ir mikro investavimo paslaugų naudotojų. Latvijoje ši dalis siekia 38 proc., Estijoje – 39 procentus.
Taip pat auga ir vidutinės investuojamos sumos: per metus į investicijų robotą reguliariais ir vienkartiniais pavedimais investuojama suma padidėjo 10 proc. ir siekė 224 eurus, o mikro investavimo paslaugoje – 20 proc. ir pasiekė 291 eurą.
Pasak K. Ruseckienės, skaitmeniniai sprendimai leidžia investuoti patogiau ir reguliariai skirti lėšų ilgalaikiams tikslams, tačiau svarbu nepamiršti investavimo pagrindų. Ilgalaikio portfelio pagrindą gali sudaryti plačiai diversifikuoti pasaulio akcijų ETF, o siauresnės srities fondai gali papildyti portfelį, atsižvelgiant į individualius tikslus ir rizikos toleranciją. Didesnės galimos grąžos lūkestis negarantuoja rezultato, o specializuotų fondų vertė gali svyruoti labiau.
About the Author
