Elektrinių vilkikų Lietuvoje daugėja, o nuo 2027 m. įsigaliosianti atstuminė kelių rinkliava su lengvatomis netaršiam transportui ir rengiama valstybės parama gali dar labiau padidinti jų patrauklumą vežėjams. Tačiau mažesnės išlaidos už naudojimąsi keliais ir parama įsigijimui – tik viena galimo sutaupymo dalis. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ ekspertas atkreipia dėmesį, kad elektriniai vilkikai suteikia galimybę reikšmingai sumažinti ir energijos sąnaudas, ypač jei įmonės tinkamai pasirenka elektros tiekimo bei įkrovimo sprendimus.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) ir Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2025 m. Lietuvoje naujų elektrinių sunkvežimių įregistruota 66,7 proc. daugiau nei 2024 m. Tais pačiais metais šalyje buvo registruota 14 elektra varomų N3 kategorijos vilkikų.
Elektrinio sunkiojo transporto galimybes plečia ir technologinė pažanga. Pavyzdžiui, „Volvo Trucks“ duomenimis, naujos kartos „Volvo FH Aero Electric“ su padidintu nuvažiuojamu atstumu viena įkrova gali įveikti iki 700 kilometrų. Tai sudaro palankesnes sąlygas elektrinius vilkikus naudoti ne tik vietiniams, bet ir ilgesniems pervežimams.
Pasak „Elektrum Lietuva“ verslo plėtros vadovo Pauliaus Jankausko, elektrinių vilkikų ekonominė nauda labiausiai atsiskleidžia tuomet, kai jų įkrovimas planuojamas atsižvelgiant į kasdienį transporto darbą.
„Elektrinis transportas suteikia įmonėms daugiau galimybių kontroliuoti energijos išlaidas. Jei vilkikai važiuoja reguliariais maršrutais ir grįžta į bazę, galima iš anksto apskaičiuoti jų elektros poreikį, suplanuoti įkrovimo laiką ir pasirinkti palankiausias elektros tiekimo sąlygas. Tai leidžia geriau valdyti vienam nuvažiuotam kilometrui tenkančias sąnaudas“, – sako P. Jankauskas.
Energijos išlaidos gali būti perpus mažesnės
Vienas svarbiausių elektrinių vilkikų privalumų – galimybė mažinti energijos sąnaudas, kurios transporto įmonėms sudaro reikšmingą kasdienių išlaidų dalį.
Pavyzdžiui, jei elektrinis vilkikas 100 kilometrų sunaudoja 120 kilovatvalandžių (kWh) elektros, o įmonė už ją moka 20 centų už kilovatvalandę, energijos išlaidos sudarytų 24 eurus.
Palyginimui, dyzeliniam vilkikui, sunaudojančiam 30 litrų degalų 100 kilometrų, esant 1,60 euro litro kainai, toks pats atstumas kainuotų 48 eurus. Pagal šias iliustracines prielaidas elektrinio vilkiko energijos išlaidos būtų perpus mažesnės, o per metus nuvažiuojant 80 tūkst. kilometrų skirtumas siektų apie 19 tūkst. eurų.
Vis dėlto galutinis sutaupymas priklauso nuo elektros kainos. Jei ji siektų 30 centų už kilovatvalandę, energijos išlaidos 100 kilometrų sudarytų jau 36 eurus. Šie skaičiavimai neapima įkrovimo nuostolių, infrastruktūros išlaikymo ir transporto priemonės įsigijimo sąnaudų.
„Didelę ridą turinčioms transporto įmonėms net ir nedidelis elektros kainos skirtumas per metus gali virsti reikšminga suma. Todėl svarbu įvertinti ne tik vilkiko energijos suvartojimą, bet ir tai, kokią elektros kainą įmonė gali užsitikrinti bei kiek energijos reikės įsigyti viešajame įkrovimo tinkle“, – aiškina P. Jankauskas.
Galingesnė įkrovimo stotelė ne visada reiškia didesnę naudą
Elektrinius vilkikus naudojančioms įmonėms svarbu ne tik elektros kaina, bet ir tinkamai parinkta įkrovimo infrastruktūra. Nors didelės galios stotelės leidžia greičiau papildyti bateriją, jos ne visada yra ekonomiškai naudingiausias pasirinkimas.
Pavyzdžiui, jei vilkikas įmonės bazėje stovi visą naktį, jo baterijai papildyti gali pakakti ir mažesnės galios įkroviklio. Norint perduoti 300 kWh energijos, 50 kW galios įkrovikliu teoriškai prireiktų mažiausiai šešių valandų, o 150 kW galios įkrovikliu – dviejų valandų. Praktikoje įkrovimas gali užtrukti ilgiau dėl energijos nuostolių ir galios ribojimų.
Pasak P. Jankausko, pertekliniai įkrovimo pajėgumai gali didinti ne tik pradines investicijas, bet ir nuolatines elektros infrastruktūros išlaikymo sąnaudas.
„Planuojant įkrovimo infrastruktūrą svarbu įvertinti, kiek energijos vilkikui reikia iki kito reiso ir per kiek laiko ją galima papildyti. Didesnė įkrovimo galia gali pareikalauti elektros įvado didinimo, o kartu išauginti ir galios išlaikymo išlaidas. Todėl ekonomiškai naudingiausias sprendimas nebūtinai yra galingiausia stotelė – svarbiausia, kad jos galimybės atitiktų realų transporto darbo grafiką“, – teigia ekspertas.
Papildomų galimybių taupyti suteikia ir išmanusis galios valdymas. Kai vienoje bazėje įkraunami keli vilkikai, jis leidžia paskirstyti turimą elektros galią pagal transporto priemonių poreikį ir išvykimo laiką. Taip galima efektyviau išnaudoti esamą elektros įvadą, o kai kuriais atvejais – išvengti papildomų investicijų į tinklo pajėgumų didinimą.
Ilgesniuose maršrutuose nuosavą infrastruktūrą gali papildyti viešasis įkrovimo tinklas. Plečiantis sunkiajam transportui pritaikytoms stotelėms, vežėjai turi daugiau galimybių derinti įkrovimą bazėje su sustojimais kelionės metu.
Nuo 2027 metų – papildoma galimybė mažinti išlaidas
Elektrinių vilkikų ekonominį patrauklumą turėtų sustiprinti ir kelių apmokestinimo pokyčiai. Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradės veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“, kuri pakeis dabartines vinjetes. Krovininio ir keleivinio transporto (M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų) valdytojai mokės už mokamais valstybinės reikšmės keliais faktiškai nuvažiuotus kilometrus, o rinkliavos dydis priklausys nuo transporto priemonės svorio, emisijų klasės ir naudojamų degalų rūšies.
Elektra ir vandeniliu varomoms transporto priemonėms taikomos kelių rinkliavos lengvatos, todėl jų valdytojai už naudojimąsi keliais mokės gerokai mažiau nei dyzelinių vilkikų savininkai. Kadangi rinkliava bus skaičiuojama už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, didelę ridą turintiems vežėjams šios lengvatos nauda taps dar juntamesnė. Konkretus sutaupymas priklausys nuo taikomo tarifo ir mokamais keliais nuvažiuojamo atstumo.
