Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose vykusioje konferencijoje „Visuotinė gynyba: kultūros ir švietimo vaidmuo“ aptarta, kaip ugdyti piliečių valią ginti valstybę, pasirengimą veikti ir institucijų gebėjimą bendradarbiauti. Akcentuotas mokyklos vaidmuo vystant visuotinės gynybos idėją. Valstybės institucijų, kariuomenės, akademinės bendruomenės ir kultūros atstovų pranešimuose visuotinė gynyba nagrinėta siejant valstybės strategiją su žmogaus pilietine atsakomybe, istorine savivoka ir psichologiniu atsparumu.
Konferenciją organizavo Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacija (LGKŠA) kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba. Šiemet surengta antroji tokia konferencija. Pirmoji vyko 2024 m. Renginys vyko Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje, jį vedė LRT televizijos laidų vedėja Audra Avižiūtė.
Konferenciją atidaręs Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius akcentavo kultūros, švietimo ir žmogaus įsipareigojimo valstybei ryšį.
„Kultūra ir švietimas lemia, kaip mes suvokiame savo valstybę ir kiek stiprus mūsų įsipareigojimas jai. O įsipareigojimas – tai ir valia ginti“, – teigė M. Sinkevičius.
Valstybės atsparumą kaip nacionalinio saugumo prioritetą savo pranešime nagrinėjo Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė. Ši tema konferencijos programoje siejosi su klausimais apie visuomenės pasirengimą, pilietinę valią ir skirtingų institucijų atsakomybę.
Visuotinė gynyba ir praktinis pasirengimas
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešime „Visuotinė gynyba – valstybės ir visuomenės bendras įsipareigojimas“ išskyrė karinio ir civilinio pasirengimo sąsajas.
„Visuotinė gynyba apima ginkluotą gynybą, civilinę gynybą ir pilietinį pasirengimą, o valstybės gynybai turi būti pasirengusios ne tik Lietuvos ir NATO sąjungininkų pajėgos, bet ir civilinės institucijos bei visuomenė“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas gen. mjr. Žilvinas Gaubys dėmesį skyrė perėjimui nuo visuotinės gynybos koncepcijos prie pasirengusios visuomenės ugdymo. Jo iškeltas klausimas – kiek aiškiai institucijos ir žmonės supranta savo vietą valstybės gynyboje.
„Šiandien turime kalbėti ne tik apie tai, ar valstybė turi gynybos planą. Turime klausti, ar savo vietą tame plane žino institucijos, savivaldybės, mokyklos, bendruomenės ir kiekvienas pilietis. Valstybė yra stipri tiek, kiek jos žmonės supranta, ką gina, pasitiki vieni kitais ir yra pasirengę veikti. Todėl visuotinė gynyba prasideda nuo bendro suvokimo, tačiau jos tikrasis matas yra pasirengimas“, – sakė gen. mjr. Žilvinas Gaubys.
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas pranešime „Kariuomenė ir visuomenė kare: visuotinės gynybos veikimas praktikoje“ akcentavo žmogaus saugumą ir skirtingus piliečių vaidmenis užtikrinant valstybės gyvybingumą.
„Nacionalinio saugumo centre yra žmogus – Lietuvos pilietis. Todėl valstybės gynyba prasideda nuo žmogaus saugumo, pasirengimo ir gebėjimo veikti krizės metu. Kiekvieno piliečio vaidmuo gali būti skirtingas – nuo tarnybos kariuomenėje iki pagalbos bendruomenei, medicinos, infrastruktūros, viešojo saugumo ar kitų gyvybiškai svarbių funkcijų užtikrinimo. Visuotinės gynybos principas grindžiamas tuo, kad kiekvienas žino, ką gali ir turi padaryti dėl valstybės ir visuomenės gerovės“, – teigė kontradmirolas Giedrius Premeneckas.
Kultūra ir pilietinė valia
Kultūros viceministras Tomas Juočys nagrinėjo kultūrą kaip nacionalinio atsparumo ir valios gintis pagrindą. Jis atkreipė dėmesį į asmeninį žmogaus santykį su valstybe ir iš jo kylantį apsisprendimą ją ginti.
„Kai kalbame apie visuotinę gynybą, dažniausiai galvojame apie kariuomenę, ginkluotę ar infrastruktūrą. Tačiau pats svarbiausias klausimas yra kitas: kodėl žmogus atėjus sunkiai akimirkai apsisprendžia ginti savo valstybę? Žmogus gina ne vien teritoriją, jis gina savo kalbą, istoriją, miestą, šeimos praeitį ir vaikų ateitį. Būtent iš šio priklausymo jausmo gimsta pilietinė valia“, – sakė kultūros viceministras Tomas Juočys.
LGKŠA valdybos pirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos rinktinės vadas ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Jurandas Rusteika pranešime „Ką giname? Kultūra, švietimas ir pilietinė valia visuotinėje gynyboje“ akcentavo karininkijos ir intelektualų bendradarbiavimo reikšmę.
„Karininko profesija reikalauja aukštos moralės ir gilaus intelekto, todėl galiu drąsiai teigti, kad Lietuvos karininkija yra lietuviškojo intelekto elitas. Intelektualų ir karininkų bendradarbiavimas gali sudaryti puikias sąlygas idėjoms vystytis, būti vertybiniu flagmanu mūsų visuomenei“, – teigė Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos valdybos pirmininkas Jurandas Rusteika.
Istorinės savivokos klausimą kėlė LGKŠA valdybos narys, istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas. Jo pranešimas „Ar galima apginti valstybę nežinant, kas mes esame?“ papildė konferencijos temą klausimu apie tapatybės pažinimą ir jos ryšį su valstybės gynimu.
Švietimas ir kompetencijos visuotinei gynybai
Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjo Juliaus Sarapino pranešimas „Mokykla, kuri rengia pilietį: švietimo vaidmuo valstybės atsparumui ir visuotinei gynybai“ buvo skirtas mokyklos vaidmeniui ugdant pilietį. Visuomenės atsparumą, švietimą ir kultūrą moksliniu požiūriu nagrinėjo Lietuvos karo akademijos prorektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovas dr. Giedrius Viliūnas.
Aukštojo mokslo vaidmenį – nuo specialistų rengimo iki tarpinstitucinio veikimo – aptarė Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos dekanas doc. dr. Mantas Bileišis. Jis visuotinės gynybos raidą susiejo su būtinybe suteikti naujų kompetencijų skirtingose srityse dirbantiems žmonėms.
„Visuotinės gynybos koncepcija formavosi Šaltojo karo metu kaip mažesniųjų Europos valstybių atsakas į Sovietų Sąjungos keltas grėsmes. Tai koncepcija, grįsta siekiu paversti gynybą horizontaliu valstybės politikos prioritetu. Perėjimas nuo sektorinio prie integruoto požiūrio Lietuvai, esančiai agresyvių kaimynių pašonėje, yra būtinas, bet tuo pačiu kelia naujus iššūkius, reikalaujančius suteikti pareigūnams, tarnautojams ir visuomenės atstovams naujų kompetencijų“, – teigė doc. dr. Mantas Bileišis.
Žmogaus pasirengimo temą psichologiniu aspektu nagrinėjo LGKŠA viceprezidentas, psichoterapeutas prof. dr. Eugenijus Laurinaitis. Jo pranešimas „Žmogaus atsparumas karo akivaizdoje: baimė, valia ir gebėjimas veikti“ atkreipė dėmesį į asmeninį atsparumą. Taip konferencijos programoje greta institucijų uždavinių ir profesinių kompetencijų buvo nagrinėjama žmogaus būsena grėsmės akivaizdoje.
Baigiamoji diskusija apie veiksmus
Pranešimus pratęsė diskusija „Ką darom?“, kurią moderavo Krašto apsaugos ministerijos atstovas Laimis Bratikas. Joje dalyvavo Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Nerijus Stankevičius, Respublikos Prezidento patarėja nacionaliniam saugumui Evelina Gudzinskaitė ir Karo komendantūrų valdybos štabo viršininkas plk. Deimantas Čyžius. LGKŠA atstovavo viceprezidentas, psichoterapeutas prof. dr. Eugenijus Laurinaitis.
Konferenciją uždarė Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas gen. mjr. Žilvinas Gaubys. Renginio muzikinę programą atliko akordeonistas doc. Povilas Velikis ir operos solistai – sopranas Emilija Finagėjevaitė ir baritonas Jonas Sakalauskas.
Konferencijos temų apibendrinimas
Apibendrinant konferencijos temas ir pranešėjų mintis, išryškėja trys tarpusavyje susijusios visuotinės gynybos stiprinimo kryptys.
Pirmoji – nuoseklus pilietinės valios ugdymas. Kultūra, istorijos pažinimas ir švietimas padeda žmogui suprasti savo ryšį su valstybe bei atsakomybę už jos ateitį. Valios ginti ugdymas siejasi su kasdiene mokyklų, kultūros įstaigų ir bendruomenių veikla, kuri stiprina priklausymo valstybei jausmą ir tarpusavio pasitikėjimą.
Antroji – aiškūs vaidmenys ir praktinis pasirengimas. Visuotinės gynybos principas įgyja konkrečią reikšmę tuomet, kai institucijos, savivaldybės ir piliečiai supranta savo užduotis bei turi gebėjimų jas atlikti. Todėl žinias apie valstybės gynybą svarbu sieti su praktiniu mokymusi, profesinėmis kompetencijomis ir psichologiniu pasirengimu veikti krizės metu.
Trečioji – nuolatinis karinio, civilinio ir akademinio sektorių bendradarbiavimas. Gynybos planavimas, švietimas, kultūra ir gyvybiškai svarbių funkcijų užtikrinimas turi būti derinami bendroje valstybės pasirengimo sistemoje. Konferencijos temos ir išsakytos mintys leidžia pagrindinį uždavinį apibrėžti kaip pilietinės valios, žinių ir praktinio pasirengimo sujungimą, kad kiekvienas žmogus galėtų prasmingai prisidėti prie valstybės gynybos.
Konferencija įvyko 2026 m. rugsėjo 18 d. Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje, kurią organizavo Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacija (LGKŠA) kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba.
Nuotraukos – LGKŠA_Kristina Petrikonytė.
About the Author
