Trūkusi vandens žarnelė, nesandari vamzdžio jungtis ar nepastebėtas nuotėkis vonios kambaryje gali pridaryti tūkstantinių nuostolių. Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, vien per aštuonis šių metų mėnesius dėl vandens padarytų žalų gyventojams išmokėta daugiau kaip 2 mln. eurų, o vienas didžiausių užliejimų atsiėjo beveik 28 tūkst. eurų. Kur namuose dažniausiai gali kilti tokių nelaimių pavojus, kaip laiku pastebėti gedimus ir ką daryti, jei vanduo jau užliejo būstą?
Per 2026 m. sausį–rugpjūtį ERGO užregistravo 2044 su vandens padaryta žala susijusius draudžiamuosius įvykius. Bendra gyventojams išmokėta suma siekė 2,07 mln. eurų, o vidutinė draudimo išmoka sudarė daugiau negu 1000 eurų. Vis dėlto kai kuriais atvejais nuostoliai buvo gerokai didesni. Pavyzdžiui, vienam gyventojui kaimynų sukeltas užliejimas padarė beveik 28 tūkst. eurų žalą pastatui.
„Vandens žalos dažnai prasideda nuo palyginti nedidelio gedimo – trūkusios žarnelės, nesandarios jungties ar prakiurusio vamzdžio. Tačiau vanduo greitai skverbiasi į grindų dangą, sienas, lubas, gali sugadinti baldus ir elektros prietaisus. Daugiabučiuose situacija dar sudėtingesnė, nes vanduo gali pasiekti žemiau esančius butus. Todėl net iš pirmo žvilgsnio nedidelė avarija kartais baigiasi dešimtis tūkstančių eurų siekiančiais nuostoliais“, – pasakoja draudimo bendrovės ERGOGyventojų turto draudimo portfelio valdytoja Inga Žvirblytė.
Anot jos, nuostolių dydžiui įtakos turi ir tai, kaip greitai pastebimas vandens nuotėkis. Jei avarija įvyksta gyventojams išvykus, vanduo gali tekėti valandų valandas, kol problemą pastebi kaimynai ar namo administratorius.
Ką verta patikrinti vonios kambaryje
Nors vandens nuotėkis gali kilti bet kurioje patalpoje, kurioje įrengtas vandentiekis, ypatingą dėmesį verta skirti vonios kambariui – juose daug jungčių, tarpinių ir kitų santechnikos elementų, kurie ilgainiui gali susidėvėti. Panašių pavojų esama ir virtuvėje – ypač po plautuve bei prie indaplovės.
Pasak I. Žvirblytės, reguliariai reikėtų apžiūrėti vandens tiekimo žarneles, jungtis prie praustuvo, klozeto, skalbyklės ar indaplovės. Taip pat svarbu įvertinti sifonų, dušo kabinos sandarumą ir atkreipti dėmesį į neįprastus drėgmės požymius.
„Ne visi nuotėkiai prasideda staiga išsiliejus dideliam kiekiui vandens. Kartais jis po truputį sunkiasi pro nesandarią jungtį ar susidėvėjusią tarpinę. Apie problemą gali išduoti nuolat drėkstanti spintelė po praustuvu, patamsėjusios sienos, atšokusi grindų danga ar atsiradęs pelėsio kvapas. Tokius požymius svarbu pastebėti laiku ir išsiaiškinti jų priežastį, užuot laukus, kol gedimas taps rimtesnis“, – pataria ekspertė.
Dar viena rizika – be priežiūros palikti veikiantys buitiniai prietaisai. Skalbyklės ir indaplovės naudoja nemažai vandens, todėl jų žarnų ar jungčių gedimai gali sukelti užliejimą. Dėl šios priežasties specialistė rekomenduoja šių prietaisų nejungti prieš išeinant iš namų ar einant miegoti.
Papildoma apsaugos priemone gali tapti vandens nuotėkio jutikliai, įrengiami po praustuvais, skalbyklėmis ar kitose sunkiau pastebimose vietose. Aptikę vandenį, jie siunčia garsinį arba išmanųjį perspėjimą, o kai kurios sistemos gali automatiškai užsukti vandens tiekimą.
„Gyventojams taip pat patarčiau išsiaiškinti, kur namuose yra pagrindinė vandens tiekimo sklendė, ir periodiškai patikrinti, ar ji veikia. Įvykus avarijai kiekviena minutė gali būti svarbi. O prieš išvykstant ilgesniam laikui, jei tai leidžia būsto vandentiekio sistema, vandens tiekimą geriausia visiškai užsukti“, – sako I. Žvirblytė.
Užliejus būstą svarbu pasirūpinti ir nematoma drėgme
Pastebėjus užliejimą, pirmiausia būtina kuo greičiau sustabdyti vandens tekėjimą. Jei gedimo pašalinti savarankiškai nepavyksta, reikėtų kreiptis į avarinę tarnybą ar namo administratorių. Taip pat svarbu įvertinti elektros keliamą pavojų – vandeniui pasiekus elektros instaliaciją ar prietaisus, jų liesti negalima, o elektros tiekimą reikėtų atjungti tik tuo atveju, jei tai galima padaryti saugiai.
Sustabdžius avariją, patariama nufotografuoti sugadintą turtą, pranešti apie įvykį draudikui ir kuo greičiau pasirūpinti patalpų džiovinimu, mat net pašalinus ant grindų susikaupusį vandenį, drėgmė gali likti sienose, po grindų danga ar balduose. Siekiant išvengti pelėsio, vandens paveiktas vietas rekomenduojama išdžiovinti per 24–48 valandas, o didesnių užliejimų atvejais tam gali prireikti specialios įrangos.
„Gyventojai kartais mano, kad pakanka surinkti vandenį ir išvėdinti patalpas, tačiau drėgmė gali būti įsigėrusi gerokai giliau. Tokiais atvejais svarbu tinkamai įvertinti pažeidimus, nes ilgainiui gali tekti keisti grindų dangą ar sienų apdailą. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad užliejus kaimynus gali tekti atlyginti ir jų patirtus nuostolius“, – pabrėžia ERGO atstovė.
Pasak I. Žvirblytės, nuo papildomų finansinių rūpesčių gali apsaugoti tinkamai pasirinktas draudimas, tačiau svarbu suprasti, kokią žalą jis atlygins. Pastatų draudimas gali atlyginti žalą apdraustoms būsto konstrukcijoms ir apdailai, namų turto draudimas – sugadintiems baldams bei kitiems daiktams, o civilinės atsakomybės draudimas aktualus tuomet, kai padaroma žala kaimynams. Konkrečios žalos atlyginimo sąlygos priklauso nuo pasirinktos draudimo apsaugos ir sutarties nuostatų.
About the Author
