Spalio 1-ąją minima Besimokančių senjorų diena primena, kad mokymasis neturi amžiaus ribos. Tačiau Valstybės kontrolės atliktas auditas „Aktyvaus senėjimo skatinimas“ atskleidė, kad vyresnio amžiaus asmenų galimybės mokytis visą gyvenimą Lietuvoje tebėra ribotos ir netolygios. 2024 m. mokėsi tik 2,7 proc. 65–74 metų gyventojų, kai 25–64 metų grupėje – 9,8 proc.
„Mokymasis visą gyvenimą yra kur kas daugiau nei prasmingas laisvalaikis ar naujos žinios. Tai tiesioginis įrankis žmogui išlikti aktyviam, stiprinti savarankiškumą, o esant norui – ilgiau išlikti darbo rinkoje. Kartu tai ir stiprus priešnuodis vyresnio amžiaus žmonių vienišumo problemai. Audito duomenys atskleidžia, kad vienišumą šalyje jaučia net 35 procentai senjorų, tačiau ši rizika vis dar lieka valstybės strategijų šešėlyje. Todėl svarbu, kad mokymosi galimybės būtų prieinamos ne tik aktyviausiems ir labiausiai motyvuotiems, bet visiems vyresnio amžiaus asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, gyvenamosios vietos ar turimų galimybių“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Mokymosi galimybės ne visiems vienodos
Audito duomenimis, vyresni nei 65 metų žmonės šiuo metu negali pasinaudoti valstybės skiriamu 500 Eur mokymosi krepšeliu individualių mokymosi paskyrų sistemoje „Kursuok“. Iš 15,3 tūkst. praėjusiais metais sudarytų mokymosi sutarčių, 65 metų ir vyresni gyventojai į mokymus galėjo patekti tik už juos susimokėję patys.
EBPO duomenimis, mokymuose dalyvauja mažiau nei 20 proc. 50 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, o Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 34 proc. Atotrūkis tarp jaunesnių ir vyresnių žmonių dalyvavimo mokymuose yra vienas didžiausių ES.
Mokymosi prieinamumą stipriai lemia geografinė padėtis. Savivaldybėse vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikių analizė atliekama itin retai – audito metu tik 5 iš 60 savivaldybių pateikė suaugusiųjų mokymosi tyrimų dokumentus, o vyresnių gyventojų poreikiai vertinti vos dvejose iš jų.
Svarbų vaidmenį vyresnio amžiaus žmonių švietime atlieka trečiojo amžiaus universitetai (TAU), kurių veiklose skirtingose savivaldybėse dalyvauja nuo 0,1 iki 9,1 proc. vyresnio amžiaus žmonių. TAU siūlo sveikatos, kultūros ir psichologinės gerovės veiklas, o skaitmeninis bei finansinis raštingumas išlieka tarp mažiausiai išplėtotų sričių.
Be to, net 67 proc. TAU nurodė, kad dėl nepakankamo ilgalaikio finansavimo jiems trūksta galimybių kviestis lektorius, užtikrinti tinkamas patalpas ir įrangos prieinamumą, ypač kaimiškose vietovėse. Todėl dalis vyresnio amžiaus asmenų neturi galimybių dalyvauti mokymuose, paslaugos pasiekia daugiausiai aktyvius, motyvuotus ir išsilavinusius asmenis, o socialiai atokesnės ir mažiau aktyvios grupės lieka nepasiekiamos.
Taip pat yra vykdomas 65+ m. asmenims skirtas projektas „Mokymosi galimybių senjorams plėtra“, tačiau mokymai prieinami tik TAU nariams, o ne visiems vyresnio amžiaus asmenims. Mokymų aprėptis nedidelė, nes gali dalyvauti iki 5 proc. visų TAU narių.
Ką pakeistų rekomendacijų įgyvendinimas?
Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) rekomendavo sudaryti palankesnes sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms įsitraukti į švietimo ir mokymosi veiklas. Tarp siūlomų pokyčių – panaikinti amžiaus ribojimus 65 metų ir vyresniems žmonėms gauti finansavimą mokymuisi per „Kursuok“, sistemoje numatyti aktyviam senėjimui pritaikytų mokymosi programų prioritetą ir keisti TAU bei kitų neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų finansavimo modelį iš projektinio į individualų asmens mokymosi krepšelį. Taip pat rekomenduota daugiau informuoti vyresnio amžiaus žmones apie mokymosi galimybes bei naudą.
Įgyvendinus šiuos pokyčius, vyresniems žmonėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos rinktis mokymąsi pagal savo poreikius, o mokymosi galimybės galėtų būti labiau orientuotos ne tik į dalyvių skaičių, bet ir į tai, kokią naudą žmogui suteikia įgytos žinios ir kompetencijoskasdieniame gyvenime, bendruomeninėje veikloje ar darbo rinkoje.
ŠMSM teigimu, dalis rekomendacijų dėl prioritetinių sričių aktyvaus senėjimo skatinimui „Kursuok“ sistemoje numatymo ir individualaus mokymosi krepšelio modelio sukūrimo šiuo metu negali būti įgyvendintos dėl papildomų asignavimų poreikio. Taip pat ministerija neįsipareigoja siekti pamatuojamų rezultatų didinant vyresnio amžiaus asmenų informuotumą apie švietimo ir mokymosi galimybes bei naudą jų aktyvumui, emocinei būklei ir sveikatai.
About the Author
