Išsiųsti kelių minučių balso žinutę – paprasta, tačiau ją gavusiam žmogui tai gali tapti papildomu rūpesčiu. Negana to, naujas mokslinis tyrimas parodė, kad balso įrašai ne visada padeda geriau susikalbėti, o kartais gali būti suprasti net neigiamiau nei rašytiniai pranešimai. „Tele2“ ekspertas Arnoldas Lukošius paaiškina, kaip technologijos gali palengvinti bendravimą ir kokių klaidų verta vengti.
Tyrimas atskleidė netikėtą balso žinučių poveikį
2026 m. paskelbtas mokslinis tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 800 žmonių, parodė, kad pašnekovo balsas ne visada padeda geriau suprasti jo mintį. Jei balso žinutės turinys dviprasmiškas, gavėjas ją gali interpretuoti neigiamiau nei rašytinį pranešimą. Tai ypač pastebėta tarp didesnį stresą patiriančių žmonių. Tyrime buvo nagrinėjamas bendravimas darbo aplinkoje.
Balso žinučių naudojimas taip pat nėra toks paplitęs, kaip gali atrodyti. 2026 m. Jungtinėje Karalystėje atliktos „YouGov“ apklausos duomenimis, jas reguliariai siunčia tik kas septintas respondentas. Tuo metu tekstinėmis žinutėmis ar susirašinėjimo programėlėmis reguliariai naudojasi beveik devyni iš dešimties apklaustųjų.
Kodėl balso žinutės erzina?
Gydytoja psichiatrė Rūta Remeikė aiškina, kad žmonėms svarbu patiems pasirinkti, kada ir kaip bendrauti. Todėl vienam patogus būdas kitam gali kelti nepatogumų.
„Įrašyti minutės trukmės žinutę dažnai yra greičiau nei ją parašyti, tačiau gavėjas turi skirti visą minutę jai išklausyti ir negali taip lengvai „nuskenuoti“ turinio kaip teksto. Be to, ne visose situacijose patogu klausytis garso. Skaitmeninėje komunikacijoje kartais pasirenkame formatą pagal tai, kas patogiausia mums, nepagalvodami, kiek laiko ar dėmesio jis pareikalaus iš kito žmogaus“, – teigia R. Remeikė.
Pasak psichiatrės, iš bendravimo įpročių nereikėtų spręsti apie žmogaus charakterį ar dėmesingumą. Vieniems paprasčiau kalbėti, kitiems – rašyti, todėl svarbu gerbti skirtingus poreikius.
Technologijos padeda, bet ne viską išsprendžia
„Tele2“ ekspertas Arnoldas Lukošius atkreipia dėmesį, kad susirašinėjimo programėlės siūlo vis daugiau galimybių, leidžiančių balso žinutes naudoti patogiau.
„Balso žinutės yra tarsi tarpinis variantas tarp skambučio ir susirašinėjimo. Galime pasakyti daugiau nei trumpame tekste, o pašnekovas neprivalo atsakyti iš karto. Vis dėlto ilgas įrašas ne visada yra patogiausias būdas perduoti informaciją. Ypač jei žmogui vėliau reikės surasti konkretų adresą, laiką ar kitą svarbią detalę“, – sako A. Lukošius.
Pasak eksperto, dalį nepatogumų padeda išspręsti pačių programėlių funkcijos. Pavyzdžiui, „WhatsApp“ ir „Telegram“ leidžia klausytis įrašų pagreitintai – trijų minučių žinutę pasirinkus dvigubą greitį galima išklausyti per pusantros minutės. Kai kuriose programėlėse balso žinutes galima paversti tekstu, tačiau ši funkcija prieinama ne visomis kalbomis.
Kaip išvengti netyčia išsiųstų žinučių?
A. Lukošius aiškina, kad balso įrašą daugelyje programėlių galima atšaukti arba perklausyti prieš išsiunčiant. Tačiau skirtingose programėlėse tai daroma šiek tiek kitaip.
„WhatsApp“. Palaikykite nuspaustą mikrofono simbolį. Braukdami į kairę atšauksite įrašymą, o aukštyn – galėsite kalbėti nelaikydami mygtuko. Tuomet įrašą galima perklausyti prieš išsiunčiant.
„Telegram“. Balso žinutė taip pat įrašoma laikant mikrofono simbolį. Braukdami į kairę ją atšauksite, o aukštyn – užfiksuosite įrašymą. Prieš išsiųsdami žinutę galite ją perklausyti.
„Messenger“ ir „Instagram“. Balso žinutės įrašomos pokalbio lange pasirinkus mikrofono simbolį. Įrašymo ir atšaukimo veiksmai gali skirtis priklausomai nuo programėlės versijos.
Jei žinutę jau išsiuntėte, kai kurios programėlės leidžia ją ištrinti visiems pokalbio dalyviams. Vis dėlto gavėjas jau gali būti spėjęs ją išklausyti.
Kada geriau parašyti, o ne įrašyti?
Balso žinutės praverčia norint pasidalyti įspūdžiais ar papasakoti ilgesnę istoriją. Tačiau adresą, susitikimo laiką ar kitą svarbią informaciją patogiau parašyti – taip gavėjas galės ją greitai surasti.
„Prieš siunčiant ilgesnį įrašą verta pagalvoti, ar tikrai viską reikia pasakoti balsu. Taip pat svarbu nepamiršti, kad gavėjas ne visada gali žinutę išklausyti iš karto. O viešajame transporte ar kavinėje geriausia naudoti ausines – taip netrukdysime aplinkiniams ir apsaugosime pokalbio privatumą“, – pataria A. Lukošius.
R. Remeikė pabrėžia, kad jei balso žinutės nepatogios, apie tai geriausia pasakyti tiesiai, nekritikuojant pašnekovo įpročių.
„Man dienos metu daug lengviau perskaityti žinutę nei išklausyti įrašą, todėl svarbesnius dalykus parašyk“, – tokį prašymo pavyzdį pateikia medicinos centrų „Northway“ gydytoja psichiatrė.
About the Author
