2026 m. spalio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Mindaugą Sinkevičių, ragindamas imtis lyderystės ir užtikrinti, kad Lietuva kryptingai siektų biudžeto deficito išlygos gynybos išlaidoms pratęsimo ir padidinimo europiniu lygmeniu.
Pernai gegužę įsigaliojo Europos Sąjungos (ES) reglamentas, kuriuo nustatyta Europos saugumo veiksmų priemonė (SAFE), pagal kurią iki 2030 m. pabaigos ES paskolų forma teikia finansinę paramą, kurios vertė siekia iki 150 mlrd. eurų, valstybių narių gynybos pajėgumams stiprinti. Tai yra vienas iš Europos Komisijos plano „ReArm Europe“ / Parengties užtikrinimas ramsčių. Lietuva pagal SAFE priemonę yra užsitikrinusi maksimalią galimą sumą – 6,375 mlrd. eurų. Šių metų birželį šalį pasiekė pirmoji avansinė išmoka – 956,3 mln. eurų, kuri sudaro 15 proc. visos sumos. Valstybė šias lėšas skiria sausumos pajėgų divizijai, Baltijos gynybos linijai – kontrmobilumo priemonėms ir minoms bei kitų Lietuvos kariuomenės pajėgų išlaikymui ir vystymui. Taip pat planuoja dalį SAFE lėšų skirti paramai Ukrainai.
Siekiant didinti ES gynybos išlaidas, į „ReArm Europe“ / Parengties užtikrinimas planą įtraukta nacionalinė, nukrypti nuo 3 proc. BVP Mastrichto biudžeto deficito kriterijaus leidžianti, išlyga, suteikianti valstybėms narėms galimybę laikinai, 2025–2028 m. laikotarpiu, padidinti išlaidas gynybai iki 1,5 proc. BVP kasmet. ES mastu tai leidžia mobilizuoti 650 mlrd. eurų Europos gynybai.
Pasak L. Kasčiūno, nors biudžeto deficito išlyga gynybos išlaidoms galioja iki 2028 m. pabaigos, jau dabar reikia ieškoti naujų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, nes kitaip 2029 m. gali tekti mažinti gynybos biudžetą, į ką, beje, yra atkreipusi dėmesį ir valstybės kontrolė. Tačiau, Seimo NSGK pirmininko pavaduotojo teigimu, gynybai skiriamų biudžeto lėšų poreikis nemažės – jos būtinos ne tik nacionalinės divizijos ir ją įgalinančių vienetų vystymui bei Lietuvai priskirtų NATO pajėgumų tikslų įgyvendinimui iki 2030 m., bet ir tolesniam gynybos pajėgumų stiprinimui, divizijos išlaikymui ir, žinoma, svarbiausia – integruotos oro gynybos modelio įgyvendinimui.
„Todėl Lietuva turi siekti, tartis ir įtikinti Europos Komisiją, kad biudžeto deficito išlyga gynybos išlaidoms būtų pratęsta ir netgi padidinta“, – sakė L. Kasčiūnas, pridūręs, kad ypač tam verta išnaudoti Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį, nes vienas iš šalies pirmininkavimo prioritetų, kuriuos formuoja geopolitinė realybė, – Europos saugumo ir gynybos stiprinimas, užtikrinant visapusišką paramą Ukrainai ir tinkamą gynybos finansavimą.
Didesnio gynybos finansavimo poreikis aktualus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. ES šalys turi investuoti į savo konvencinių pajėgumų stiprinimą, šauktinių kariuomenes, rezervų formavimą, technologines inovacijas, leidžiančias prisitaikyti prie šiuolaikinės karybos realijų, įgyvendinti visuotinės gynybos principą. Taip pat svarbu gerinti karinį mobilumą, derinti strategines kultūras, kad vienodai būtų suprantamos kylančios grėsmės, kurti bendrąją gynybos pramonės rinką, stiprinti kritinius pajėgumus ten, kur JAV turi pranašumą, ypač kalbant apie strateginius įgalintojus. Tai yra tie žingsniai, kurie sustiprintų taip reikalingą Europos savarankiškumą.
About the Author
