„Eglės“ medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo tinklo vyr. gydytojo pareigas pradėjo eiti prof. dr. Rimantas Kėvalas – vaikų ligų ir vaikų intensyviosios terapijos gydytojas, sukaupęs daugiau kaip 40 metų profesinės ir daugiau kaip 30 metų vadovavimo patirties.
Iki šiol prof. dr. R. Kėvalas ilgus metus dirbo Kauno klinikose, kur vadovavo Vaikų ligų klinikai, koordinavo kelių struktūrinių padalinių veiklą ir daugiau kaip 300 darbuotojų komandą. Naujoje pozicijoje jis stiprins medicinos padalinių veiklą Druskininkuose ir Birštone, daug dėmesio skirdamas paslaugų kokybei, vienodiems gydymo standartams ir pacientų patirčiai.
Pasak prof. dr. R. Kėvalo, šis profesinis etapas susijęs su noru tęsti darbą medicinos srityje, tačiau imtis naujo iššūkio.
„Didžiąją savo profesinio gyvenimo dalį praleidau Kauno klinikose. Tai buvo mano pirmoji ir pagrindinė darbovietė, todėl šis pokytis yra reikšmingas. Tačiau sustoti neplanavau – norėjau veiklos, kurioje galėčiau panaudoti sukauptą patirtį ir kuri turėtų aiškią prasmę. „Eglėje“, plačiausiame medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo tinkle Lietuvoje, matau ilgametes tradicijas, patyrusius specialistus ir didelį medicininį potencialą“, – sako jis.
Reabilitacija – ne poilsis po gydymo
Prof. dr. R. Kėvalo teigimu, sveikatos sistemoje daug dėmesio skiriama ligos diagnozavimui ir gydymui, tačiau ne mažiau svarbus yra etapas po jo – žmogaus atsistatymas, funkcijų atkūrimas ir grįžimas į įprastą gyvenimą.
„Šiuolaikinė medicina turi pažangias technologijas, sudėtingus gydymo metodus ir vaistus, kurie padeda išgelbėti gyvybę ar išgydyti sunkią ligą. Tačiau pacientui labai svarbu ir tai, kas vyksta vėliau – ar jis galės grįžti į profesinę veiklą, kasdienį gyvenimą, ar atkurs judrumą ir savarankiškumą. Reabilitacija yra neatsiejamas gydymo tęstinumas“, – sako vyr. gydytojas.
Pasak jo, medicininė reabilitacija neturėtų būti suvokiama kaip papildomas ar pasirenkamas sveikimo etapas. Būtent ji dažnai lemia, kaip žmogus gyvens po operacijos, traumos, sunkios ligos ar ilgalaikio gydymo.
„Esu matęs pacientų, kurie po sunkių traumų ar ligų iš ligoninės išvyksta labai sudėtingos būklės, o po metų ar pusantrų grįžta visiškai pasikeitę – juda, kalba, mokosi, dirba, gyvena visavertį gyvenimą. Tokiais atvejais labai aiškiai supranti, kokia galinga gydymo dalis yra reabilitacija“, – atkreipia dėmesį prof. dr. R. Kėvalas.
Sanatorinis gydymas – sveikatos stiprinimui
Naujasis vyr. gydytojas pabrėžia ir sanatorinio gydymo svarbą. Jo teigimu, jis aktualus ne tik po ligų ar operacijų, bet ir stiprinant sveikatą, valdant lėtines būkles bei siekiant geresnės savijautos.
„Sanatorinis gydymas padeda ne tik sveikti, bet ir stiprinti sveikatą. Sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis jis gali padėti geriau jaustis, palaikyti fizinį aktyvumą, mažinti simptomų įtaką kasdieniam gyvenimui. Svarbu suprasti, kad gydo ne tik vaistai ar technologijos. Gydo ir judėjimas, aplinka, specialistų komanda, režimas, kurortiniai veiksniai“, – pastebi prof. dr. R. Kėvalas.
Pasak jo, Druskininkai ir Birštonas turi gilias kurortinio gydymo tradicijas, o jas derinant su šiuolaikinėmis medicinos žiniomis, reabilitacijos metodais ir specialistų kompetencija galima kurti pacientui vertingą sveikatinimo kryptį.
„Svarbu, kad žmonės apie sveikatą pradėtų galvoti ne tada, kai liga jau apriboja gyvenimą. Sveikata yra investicija, kurios grąža – galimybė ilgiau išlikti aktyviam, savarankiškam ir gerai jaustis“, – pažymi vyr. gydytojas.
Dėmesys kokybei ir pacientų patirčiai
Prof. dr. R. Kėvalas sako, kad vienas svarbiausių jo tikslų – stiprinti bendrą medicinos padalinių kryptį Druskininkuose ir Birštone, užtikrinant vienodus kokybės standartus, aiškius gydymo tikslus ir pamatuojamus rezultatus.
„Man svarbu, kad tiek Druskininkuose, tiek Birštone būtų vieningi kokybės standartai, aiškūs gydymo tikslai ir pamatuojami rezultatai, o medicinos padaliniai veiktų kaip stipriai bendradarbiaujanti komanda. Galime kurti strategijas ir kelti ambicingus tikslus, tačiau visa tai įgyvendina žmonės, kurie kasdien prisiliečia prie pacientų ir klientų. Išskirtinis rūpestis pacientu visada prasideda nuo rūpesčio darbuotojais“, – teigia jis.
About the Author
