Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį priėmė vizito į Lietuvą atvykusią Estijos Prezidentę Ülle Madise. Susitikime aptarti dvišaliai santykiai, regiono saugumas ir gynyba, parama Ukrainai, strateginė infrastruktūra bei Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį prioritetai.
Šiemet minimos 105-osios Lietuvos ir Estijos diplomatinių santykių užmezgimo bei 35-osios jų atkūrimo metinės. Prezidentas pabrėžė, kad abi valstybes sieja bendros vertybės, strateginiai tikslai ir atsakomybė už Baltijos regiono saugumą.
„Lietuvos ir Estijos vienybė yra mūsų strateginis pranašumas. Esu įsitikinęs, kad kartu su Prezidente Ülle Madise toliau stiprinsime mūsų šalių partnerystę ir bendromis pastangomis kursime saugesnį, stipresnį ir atsparesnį Baltijos regioną“, – sakė Prezidentas.
Lietuvą ir Estiją taip pat sieja glaudūs ekonominiai ryšiai. 2025 m. dvišalės prekybos apyvarta siekė 4 mlrd. eurų. Estija yra viena pagrindinių investuotojų Lietuvoje, o Lietuvos įmonės aktyviai investuoja Estijos rinkoje. Prezidentas pabrėžė, jog svarbu išnaudoti šį tvirtą pagrindą ir toliau skatinti abiejų šalių įmonių partnerystę.
Didžiausias dėmesys susitikime skirtas regiono saugumo ir gynybos klausimams. Lietuvos vadovas akcentavo, kad Rusija išlieka didžiausia, tiesiogine ir ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui, todėl būtina stiprinti NATO atgrasymą ir užtikrinti ilgalaikį JAV karinį buvimą Baltijos regione. Prezidentas pažymėjo JAV karių sugrįžimo į Lietuvą ir Estiją svarbą sąjungininkų įsipareigojimui ginti NATO rytinį flangą.
Aptarta ir NATO Baltijos oro gynybos misija saugant regiono oro erdvę. Baltijos šalys bendrai įvertino antidroninės gynybos poreikius ir kreipėsi į Europos Komisiją dėl papildomo finansavimo. Prezidentas pabrėžė, kad būtina toliau koordinuoti gynybos pajėgumų vystymą, ieškoti galimybių vykdyti bendrus įsigijimus ir stiprinti regiono atsparumą augančioms grėsmėms.
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu taip pat bus siekiama stiprinti Baltijos šalių gynybos pramonės bendradarbiavimą. Šią kryptį atlieps ir Vilniuje vyksiantis „Baltic MilTech Summit“.
Prezidentai aptarė paramą Ukrainai ir jos europinės integracijos perspektyvas. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Europos saugumas neatsiejamas nuo Ukrainos gebėjimo apginti savo suverenitetą. Lietuvos vadovas palankiai įvertino Estijos iniciatyvą 2027 m. surengti Ukrainos atstatymo konferenciją.
Kalbėdami apie strateginę infrastruktūrą, Prezidentai pažymėjo energetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros apsaugos svarbą. 2025 m. įvykusi Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa įtvirtino regiono energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
Aptartas strateginis „Rail Baltica“ projektas, svarbus regiono susisiekimui, kariniam mobilumui ir saugumui. Spalio 16 d. Lietuvos iniciatyva Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija bendru kreipimusi į Europos Vadovų Tarybos Pirmininką ir Europos Komisijos Pirmininkę paragino užtikrinti atskirą „Rail Baltica“ finansavimą 2028–2034 m. Europos Sąjungos biudžete. Prezidentas pabrėžė, kad bendros pastangos yra būtinos siekiant laiku įgyvendinti šį strategiškai svarbų projektą.
Prezidentas taip pat pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. prioritetus: Europos saugumo ir gynybos stiprinimą, paramą Ukrainai, ES plėtrą, konkurencingumą ir demokratinį atsparumą. Pasak šalies vadovo, derybose dėl 2028–2034 m. ES biudžeto būtina užtikrinti deramą dėmesį ES rytinio flango saugumui, gynybai ir kariniam mobilumui. Siekiant šių tikslų, ypač svarbu, kad Lietuva ir Estija veiktų išvien ir padėtų užtikrinti, jog Europos sprendimai atitiktų realius regiono poreikius.
About the Author
