Vos kelioms minutėms atsivertus naujienų portalą ar socialinius tinklus, lengva nepastebėti, kaip prabėga pusvalandis ar net daugiau. Viena po kitos sekamos nelaimės, konfliktai ar krizės gali atrodyti kaip bandymas neatsilikti nuo svarbiausių įvykių, tačiau toks įprotis neretai tampa vadinamuoju „doomscrollingu“ – nuolatiniu blogų naujienų naršymu, kuris ilgainiui gali didinti nerimą ir emocinį nuovargį. Ekspertai sako, kad šį įprotį skatina ne tik žmogaus psichologija, bet ir tai, kaip šiandien veikia skaitmeninės platformos.
„Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovė Justina Antropik sako, kad šiandien skaitmeninės platformos sukurtos taip, kad vartotojui nuolat pasiūlytų dar vieną turinio vienetą.
„Naujienų portalai, socialiniai tinklai ir programėlės veikia realiuoju laiku – vos pasirodžius naujai informacijai, ji iš karto pasiekia vartotojus per pranešimus, rekomendacijas ar nuolat atsinaujinantį turinį. Toks informacijos pateikimas leidžia greitai sužinoti svarbiausius įvykius, tačiau kartu gali paskatinti nuolat tikrinti ekraną ir vis sugrįžti prie naujienų. Dėl to verta sąmoningai pasirinkti, kada ir kaip vartojame informaciją, o ne leisti, kad ji nuolat reikalautų mūsų dėmesio“, – sako J. Antropik.
Kodėl taip sunku sustoti?
Jaunimo linijos savanorio, psichologo Kasparo Žiaučynos teigimu, į blogų naujienų srautą žmonės įsitraukia neatsitiktinai – tam įtakos turi ir tai, kaip pateikiamas turinys, ir tai, kaip į jį reaguoja mūsų smegenys.
„Įvairiose platformose dominuoja skambios, kontraversiškos antraštės, kurios kviečia spausti ir skaityti toliau. Net jei pati antraštė neatspindi viso straipsnio turinio, žmogus jau būna įsitraukęs ir ima ieškoti atsakymų. Taip galima kelioms valandoms ar net ilgiau įklimpti į naujienų srautą, patirti vis didesnį nerimą ar emocinį nuovargį“, – sako K. Žiaučyna.
Pasak jo, įsitraukimą sustiprina ir smegenų veikla – ieškant atsakymų ar naujos informacijos kyla emocinis sužadinimas, kuris skatina naršyti toliau. Todėl sustoti dažnai būna gerokai sunkiau, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Daugiau informacijos nebūtinai suteikia daugiau kontrolės
Psichologo teigimu, blogos naujienos pirmiausia patraukia dėmesį todėl, kad smegenys jas vertina kaip galimo pavojaus signalą.
„Žmogus nesąmoningai pradeda ieškoti atsakymų – ar tai gali paliesti mane, mano artimuosius, mano saugumą. Gali atsirasti įspūdis, kad kuo daugiau informacijos surinksiu, tuo geriau pasiruošiu galimam pavojui. Tačiau problema atsiranda tada, kai informacijos vis daugėja, o aiškių atsakymų ar sprendimų vis tiek nėra. Tuomet nerimas ir nežinomybė gali tik stiprėti“, – aiškina K. Žiaučyna.
Tam, pasak „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovės, įtaką daro ir tai, kaip šiandien veikia skaitmeninės platformos.
„Naujienų srautas internete praktiškai neturi pabaigos – vos perskaičius vieną straipsnį ar peržiūrėjus vieną įrašą, algoritmai iš karto pasiūlo kitą panašų turinį. Jei vartotojas domisi tam tikra tema, platformos dažnai rodo dar daugiau su ja susijusios informacijos, todėl labai lengva nepastebėti, kiek laiko praleidžiama skaitant naujienas“, – sako J. Antropik.
Psichologas priduria, kad dėl šios priežasties svarbu stebėti savo savijautą. Jei po ilgesnio naršymo kyla nerimas, nuovargis, pyktis ar tampa sunkiau susikaupti kitoms veikloms, tai gali būti ženklas, kad informacijos jau yra per daug.
Technologijos gali padėti susigrąžinti dėmesio kontrolė
Pasak J. Antropik, nors informacijos srautas šiandien itin didelis, dauguma išmaniųjų įrenginių jau turi įrankius, leidžiančius jį valdyti.
„Nebūtina visiškai atsisakyti naujienų ar socialinių tinklų. Daug naudos gali duoti paprasti sprendimai – išjungti nebūtinus programėlių pranešimus, nustatyti ekrano laiko limitus ar pasirinkti konkretų laiką naujienoms skaityti, užuot jas tikrinus visą dieną. Tokie nustatymai padeda sumažinti nuolatinius dėmesio trikdžius ir suteikia daugiau kontrolės pačiam vartotojui“, – sako J. Antropik.
K. Žiaučyna priduria, kad pokyčių nereikia imtis radikaliai – dažnai užtenka pradėti nuo mažų žingsnių.
„Galima išjungti dalies programėlių pranešimus, daugiau laiko skirti mėgstamai veiklai, išeiti pasivaikščioti ar pabūti su žmonėmis gyvai. Taip pat verta sau aiškiai atsakyti, kodėl šiuo metu atsiverčiu naujienas ir ko iš jų tikiuosi. Kuo geriau suprantame savo poreikius ir stebime savijautą, tuo lengviau atpažinti ribą, kada informacija padeda, o kada jau pradeda varginti“, – akcentuoja psichologas.
About the Author
