Artėjant kalendorinei žiemai, didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ ragina gyventojus pasirūpinti savo būstų vandentiekio ir nuotekų tinklais. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į rečiau lankomus būstus, sodo namelius ir nešildomas patalpas. Užšalę vamzdžiai gali ne tik sukelti nepatogumų, bet ir sukelti didelių finansinių nuostolių.
Ekspertai primena, kad centralizuoti vandentiekio tinklai yra įrengti giliai po žeme ir dažniausiai įšalas jų nepasiekia. Didesnė rizika gyventojams šaltuoju metu kyla dėl pastatų vidaus vamzdynų, kai juose užšalęs vanduo išsiplečia, todėl jie gali trūkti.
Pavyzdžiui, dar 2026 metų sausį, fiksuojant rekordinius šalčius ir jiems užsitęsus, „Vilniaus vandenys“ gyventojams išsiuntė daugiau nei 400 pranešimų, įspėjančių apie jų būstų vidaus vandentiekio sistemų užšalimo riziką. Apie tokia grėsmę bendrovės specialistams praneša sumontuoti išmanieji skaitikliai, fiksuojantys pernelyg žemą atitekančio vandens temperatūrą.
„Neprižiūrimi vidaus tinklai gali pridaryti problemų tiek šalčių metu, tiek vėliau. Vandeniui vandentiekio sistemoje užšalus ir vėliau atitirpinėjant neretai paaiškėja, kad vamzdžiai yra įtrūkę, pro juos veržiasi vanduo. Tokiais atvejais tenka ne tik remontuoti vamzdyną, bet ir tvarkyti vandens sugadintas patalpas ar net jose įrengtas šildymo sistemas, todėl nuostoliai gali būti labai dideli“, – sako „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas Martynas Augaitis.
Kaip vidaus tinklus paruošti šalčiams?
Anot „Vilniaus vandenų“ atstovo, gyventojai pirmiausia turėtų įvertinti, ar vandentiekio vamzdžiai patalpose yra tinkamai apšiltinti.
Išskirtinio dėmesio reikalauja vamzdžiai rūsiuose, garažuose, sandėliukuose, sodo nameliuose, rečiau lankomose sodybose ir kitose nešildomose patalpose, taip pat vietose, kur jie eina arti išorinių pastato sienų. Svarbu įsitikinti, kad vamzdžiai padengti izoliacine medžiaga, ji nėra pažeista, o pro langus, duris ar kitas angas į patalpas nepatenka šaltas oras.
Vertėtų įsitikinti, kad ir patys įvadai į namą (vamzdžiai) yra įrengti reikalingame gylyje, jog jų nepasiektų įšalas – rekomenduojamas ir dažniausiai taikomas gylis yra ne mažesnis nei 1,7 metro nuo vamzdžio viršaus iki žemės paviršiaus.
„Net jei vamzdžiai ir apšiltinti, izoliacija gali būti pasenusi ar pažeista. Prieš prasidedant didesniems šalčiams verta atidžiai apžiūrėti vandentiekio sistemas. Jei kyla abejonių dėl izoliacijos kokybės ar pačių vamzdžių būklės, pravartu pasikonsultuoti su santechniku arba namo administratoriaus atstovais, jei gyvenate daugiabutyje“, – pataria M. Augaitis.
Dažniausiai taikoma taisyklė – vamzdžio izoliacijos sluoksnio storis turėtų būti ne mažesnis nei paties vamzdžio išorinis skersmuo. Svarbu, kad izoliacijoje nebūtų plyšių, nes per juos patekęs šaltas oras ant šalto vamzdžio virs kondensatu, vanduo kaupsis izoliacijos viduje, o paspaudus šaltukui – užšals ir suplėšys patį izoliacinį kevalą iš vidaus.
Ne mažiau dėmesio reikėtų skirti vandens skaitikliui ir jo apskaitos mazgui. Patalpoje, kurioje jie įrengti, turėtų būti palaikoma teigiama temperatūra. Jei patalpa nešildoma arba joje temperatūra gali nukristi iki neigiamos, būtina pasirūpinti papildoma apsauga nuo šalčio.
„Ypač svarbu pasirūpinti žiemą negyvenamais sodo nameliais ir kitais rečiau lankomais būstais. Jei jų šaltuoju sezonu neketinama šildyti, reikėtų užsukti vandens tiekimą ir tinkamai ištuštinti vandentiekio sistemą bei vandenį naudojančią įrangą pagal gamintojų nurodymus. Jei vanduo sistemoje vis dėlto paliekamas, būtina užtikrinti, kad patalpose, kuriose yra vamzdžiai ir skaitikliai, išliktų teigiama temperatūra“, – dėsto „Vilniaus vandenų“ atstovas.
Ekspertai primena, kad sodo nameliuose, sodybose ar rūsio įvaduose, kur temperatūra ilgą laiką gali būti neigiama, po vamzdžių termoizoliacija montuojamas savireguliuojantis elektrinis šildymo kabelis. Jis automatiškai įsijungia, kai vamzdžio paviršiaus temperatūra priartėja prie nulio.
Budrumo turėtų neprarasti ir tie, kurie dar tik stato namus: negyvenamuose ar vis dar įrenginėjamuose būstuose neapšiltinti, tinkamai neįrengti vamzdžiai ir skaitikliai taip pat dažnai užšąla.
Individualių namų gyventojams taip pat svarbu pasirūpinti, kad teritorijoje esantys vandentiekio ir nuotekų tinklų šuliniai būtų sandariai uždengti dangčiais ir neužlieti paviršinio vandens.
Ką daryti vamzdžiams užšalus?
Jei vamzdžiai patalpose vis dėlto užšalo, o užšalimo vieta lengvai pasiekiama, reikėtų atsargiai bandyti ją atšildyti. Tam galima naudoti šiltu vandeniu sudrėkintus skudurus, plaukų džiovintuvą ar karšto oro feną.
Vamzdžių jokiu būdu negalima kaitinti atvira liepsna, pilti ant jų verdančio vandens ar bandyti užšalusias vietas daužyti. Taip galima sugadinti vamzdyną ar net sukelti gaisrą. Jei užšalimo vietos nepavyksta rasti ar pasiekti, užšalo vandens skaitiklis arba kyla abejonių dėl vamzdžių būklės, reikėtų kreiptis į pastato administratorių, kvalifikuotą įmonę ar santechniką.
Orams atšilus taip pat labai svarbu dar kartą patikrinti vamzdyną, nes dėl šalčio atsiradę įtrūkimai gali pradėti leisti vandenį tik jam atitirpus. Pastebėjus pratekėjimą būtina kuo greičiau užsukti vandens tiekimą ir pasirūpinti remontu.
Apie riziką įspėja išmanieji skaitikliai
„Vilniaus vandenų“ diegiami išmanieji skaitikliai padeda laiku pastebėti galimas su šalčiu susijusias vandentiekio problemas. Jie nuotoliniu būdu perduoda vandens suvartojimo duomenis, o neįprasti jų pokyčiai gali signalizuoti apie vidaus vandentiekio sistemų problemas ar vamzdžių užšalimo riziką. Pastebėję tokius požymius, bendrovės specialistai gali laiku perspėti gyventojus ir padėti išvengti didesnių nuostolių.
Bendrovė iš viso jau įdiegė beveik 280 tūkst. išmaniųjų skaitiklių – jau daugiau nei 72 proc. „Vilniaus vandenų“ eksploatuojamų vandens apskaitos prietaisų yra išmanieji. Šie prietaisai vandens suvartojimo duomenis automatiškai perduoda į bendrovės informacines sistemas, todėl klientams nebereikia patiems deklaruoti rodmenų.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto, Vilniaus , Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.
About the Author
