Daugiabučių renovacija Lietuvoje žengia į naują etapą – artimiausiu metu planuojamame skelbti kvietime valstybės parama bus derinama su Socialinio klimato fondo lėšomis. Daugiau pagalbos bus skiriama pažeidžiamiems namų ūkiams, o papildoma parama skatins kokybiškesnius architektūrinius, inžinerinius ir technologinius renovacijos sprendimus.
Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė patvirtino daugiabučių renovacijos paramos tvarkos pakeitimus, kuriais nustatomas naujas finansavimo modelis, derinant Socialinio klimato fondo (SKF), Klimato kaitos programos (KKP) ir lengvatinių paskolų lėšas.
„Pradedame naują daugiabučių renovacijos etapą – renovacijai sutelkiame daugiau finansavimo šaltinių ir keičiame sistemą taip, kad būtų atsižvelgta ir į žmonių finansines galimybes, ir į savivaldybių skirtumus. Didesnę paramą gaus tie, kuriems jos labiausiai reikia. Taip pat ypatingą dėmesį skiriame daugiabučių skydinei renovacijai, kuri leis ne tik reikšmingai sutrumpinti darbus, bet ir mažiau trikdys gyventojų kasdienybę“, – sako aplinkos ministrė I. Andriulaitytė.
Naujajame kvietime numatoma finansuoti apie 640 daugiabučių namų kompleksinės renovacijos projektų, apimančius daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Iš jų beveik 8 tūkst. priskiriami pažeidžiamiems namų ūkiams. Atnaujintuose daugiabučiuose turės būti pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė ir ne mažiau kaip 40 proc. sumažintos šiluminės energijos sąnaudos.
Pažeidžiamiems namų ūkiams tenkanti valstybės paramos dalis bus finansuojama SKF lėšomis. Europos Komisijos patvirtintame Lietuvos Socialiniame klimato plane daugiabučių namų kompleksinei renovacijai numatyta 133 mln. eurų.
Kitų, pažeidžiamais nelaikomų namų ūkių, valstybės parama bus finansuojama KKP lėšomis, tam numatyta skirti 126 mln. eurų. Šios paramos intensyvumas priklausys nuo Savivaldybių paramos renovacijai indekso ir projekte pasirinktų papildomai skatinamų sprendimų.
SKF parama bus skiriama ne visam daugiabučio projektui vienodu intensyvumu, o pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančiai renovacijos išlaidų daliai.
Pažeidžiamiems namų ūkiams, gyvenantiems daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas iškastinis kuras, SKF lėšomis bus kompensuojama 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Toks intensyvumas bus taikomas ir tais atvejais, kai centralizuotai tiekiama šiluma gaminama iškastinį kurą naudojančioje mažesnės kaip 20 MW galios katilinėje, neturinčioje technologinės galimybės naudoti neiškastinį kurą.
Pažeidžiamiems namų ūkiams daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas ne iškastinis kuras, bus kompensuojama 50 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų.
Abiem atvejais SKF lėšomis bus kompensuojama 100 proc. pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančių techninės pagalbos išlaidų – projekto ar jo dalies parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros.
Pažeidžiamais nelaikomiems namų ūkiams tenkanti parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bus skiriama Klimato kaitos programos lėšomis. KKP lėšomis taip pat bus finansuojama 100 proc. techninės pagalbos išlaidų.
Vienas svarbiausių pokyčių – Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI), įvedimas. Iki šiol paramos dydis nepakankamai atspindėjo didelius Lietuvos savivaldybių ekonominius ir socialinius skirtumus. Ta pati gyventojų mokėtina renovacijos išlaidų dalis didesnių pajamų savivaldybėje ir mažesnio ekonominio pajėgumo regione gyventojams gali reikšti visiškai skirtingą finansinę naštą.
SPRI yra apskaičiuojamas pagal savivaldybių gyventojų pajamas, nedarbo lygį, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo rizikos lygį.
Pagal apskaičiuotas SPRI reikšmes savivaldybės yra suskirstytos į tris grupes, kurioms bus taikomas skirtingas bazinis KKP paramos intensyvumas: 15 proc. ekonomiškai stipriausių savivaldybių grupėje; 20 proc. vidurinėje savivaldybių grupėje; 25 proc. savivaldybėse, kuriose valstybės paramos poreikis didžiausias.
Ypatingas dėmesys skiriamas skydinei renovacijai. Baigiami pilotiniai demonstraciniai skydinės renovacijos projektai, kurie parodė galimybes reikšmingai sutrumpinti renovacijos darbų trukmę. Gamykloje pagaminti ir objekte sumontuojami atnaujinimo elementai leidžia didelę dalį darbų atlikti greičiau, užtikrinti stabilesnę darbų kokybę ir mažiau trikdyti gyventojų kasdienybę.
Skydinės renovacijos privalumas – didelė dalis darbų atliekama kontroliuojamomis gamyklos sąlygomis, todėl objekte lieka mažiau sudėtingų ir daug laiko reikalaujančių procesų. Tai leidžia trumpinti statybos laiką, mažinti priklausomybę nuo oro sąlygų ir efektyviau organizuoti darbus. Be to, gamykloje pagaminti elementai gali būti tiksliai pritaikyti konkrečiam pastatui, o jų montavimas objekte vyksta greitai.
Skydinė renovacija gali būti taikoma ir kaip kompleksinis daugiabučio atnaujinimo sprendimas – vien tik naudojant gamykloje pagamintus atnaujinimo skydus galima pasiekti B energinio naudingumo klasę ir ne mažiau kaip 40 proc. sumažinti šilumos energijos sąnaudas. Tai reiškia ne tik greitesnę renovaciją, bet ir mažesnes gyventojų išlaidas šildymui, didesnį komfortą bei kokybiškai atnaujintą pastato išorę.
Tokiu būdu skydinė renovacija gali tapti viena iš priemonių, leidžiančių renovuoti daugiau daugiabučių, greičiau ir su mažesniais nepatogumais gyventojams, kartu užtikrinant energinio efektyvumo ir pastato atnaujinimo kokybės reikalavimus.
About the Author
