Ekonomikos ir inovacijų ministerija suskaičiavo, kad 2026 m. pirmąjį pusmetį nacionalinės kilmės teisės aktų pakeitimais verslui tenkanti administracinė našta ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidos sumažintos apie 3,4 mln. eurų. Tačiau šį rezultatą daugiau nei atsveria naujų Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimas – iš ES ir tarptautinės teisės kilusi našta padidėjo daugiau kaip 23,84 mln. eurų.
„Ši ataskaita aiškiai parodo, kad reguliavimo naštos mažinimas priklauso nuo kiekvienos institucijos įsitraukimo. Aštuonios institucijos šį pusmetį naštą sumažino, vadinasi, galimybių supaprastinti procesus ir atsisakyti perteklinių reikalavimų tikrai yra. Jei norime pasiekti plane „3i“ išsikeltą tikslą – iki 2030 metų administracinę naštą verslui sumažinti 35 procentais, kiekviena institucija, kurdama naują reguliavimą ar jį keisdama, turi vertinti jo kainą verslui ir ieškoti paprastesnių sprendimų. Mūsų siekis aiškus – kad verslas daugiau laiko ir lėšų skirtų investicijoms, naujoms darbo vietoms ir augimui, o ne biurokratijai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Pasak ministro, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas iš ES teisės kylančiai reguliavimo naštai ir perteklinio nacionalinio reguliavimo prevencijai. „Įgyvendindami ES reikalavimus turime nepridėti papildomų ar griežtesnių nacionalinių reikalavimų, jei jie nėra būtini, ir rinktis mažiausią naštą verslui sukeliantį sprendimą. Tai tiesiogiai veikia mūsų konkurencingumą. Šį principą stiprinsime ir nacionaliniu lygmeniu, kartu su Teisingumo ministerija ir Vyriausybe ieškodami sisteminių sprendimų. O 2027 metais, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, reguliavimo paprastinimas ir naštos verslui mažinimas bus vienas mūsų prioritetų konkurencingumo srityje“, – sako ministras E. Grikšas.
Per pirmąjį šių metų pusmetį institucijos pateikė duomenis apie 63 teisės aktų projektus, turėjusius poveikį reguliavimo naštai. Trys iš jų naštą mažino daugiau kaip 1 mln. eurų. Bendrą naštą savo veiklos srityse sumažino aštuonios institucijos, septynios – padidino.
Didžiausią pasiekto sumažėjimo dalį sudarė Žemės ūkio ministerijos (65,38 proc.), Valstybinės mokesčių inspekcijos (20,32 proc.) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (13,34 proc.) rezultatai.
Žemės ūkio ministerija, supaprastinusi informavimo apie augalų purškimą tvarką, administracinę naštą sumažino daugiau kaip 1,99 mln. eurų. Valstybinė mokesčių inspekcija, atsisakiusi degalinių mėnesio operacijų ataskaitų, ją sumažino daugiau kaip 646 tūkst. eurų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba naštą mažino atsisakydama dalies laboratorinių tyrimų reikalavimų sertifikuojamiems gyvūniniams pašarams.
Sveikatos apsaugos ministerija daliai darbuotojų numatė retesnius regėjimo patikrinimus. Apskaičiuota, kad šis pakeitimas darbdaviams ir gydytojams tenkančią naštą sumažins daugiau kaip 1 mln. eurų.
Tuo metu didžiausią bendro naštos augimo dalį tarp ją padidinusių institucijų sudarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (59,88 proc.) ir Aplinkos ministerijos (25,13 proc.) rezultatai, kuriems įtaką padarė priimti pakeitimai dėl įgyvendinamų ES direktyvų nuostatų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos srities Darbo kodekso pakeitimai, susiję su darbo užmokesčio skaidrumu ir duomenų teikimu, administracinę naštą didino daugiau kaip 14,27 mln. eurų. Aplinkos ministerijos pakeisti pastatų automatizavimo, kontrolės sistemų ir kiti susiję reikalavimai reguliavimo naštą didino beveik 8,43 mln. eurų.
Su 2026 m. pirmojo pusmečio administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų stebėsenos ataskaita galite susipažinti čia.
About the Author
