Nors maisto produktai Lietuvoje jau penkis mėnesius iš eilės kainuoja mažiau nei prieš metus, gamintojų kainų pokyčiai siunčia signalus apie tokios tendencijos pabaigą. Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, Lietuvos rinkoje parduodamos maisto gamintojų produkcijos kainos padidėjo 1,9 procento. Ar maisto pigimo laikotarpis jau baigiasi ir kokių kainų pokyčių galima tikėtis artimiausiais mėnesiais, komentuoja SEB banko ekonomistas bei didžiausio lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai.
„Tikėtina, kad šį rudenį dar baigsime su metine maisto kainų defliacija, tačiau mėnesiniai kainų pokyčiai jau bus teigiami. Tad būtų galima pakankamai drąsiai teigti, kad maisto kainų nuosmukis netrukus liks mums už nugaros“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Maisto kainos tapo atsvara kitų prekių brangimui
Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, rugsėjį maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje buvo 1,8 proc. mažesnės nei prieš metus.
Pasak „Maximos“ Pirkimų departamento direktorės Aurelijos Simutės, bendrovės parduotuvėse maistas ir nealkoholiniai gėrimai vidutiniškai kainavo 2,8 proc. mažiau nei prieš metus: „Labiausiai atpigo tie produktai, kuriuos pirkėjai į krepšelius įsideda kiekvieną dieną – tai mėsos, pieno, duonos gaminiai, vaisiai“.
Šviežia mėsa ir paukštiena „Maximos“ parduotuvėse rugsėjį kainavo 11,2 proc. mažiau nei prieš metus, vaisiai ir uogos atpigo 9,9 proc., mėsos gaminiai – 9,7%, kulinarijos gaminiai – 6,4%, pieno produktai – 5,7%.
Valstybės duomenų agentūros skaičiavimai rodo, kad visoje Lietuvoje metinis maisto kainų nuosmukis fiksuojamas jau penktą mėnesį iš eilės. Anot SEB banko ekonomisto T. Povilausko, ši tendencija yra svarbus veiksnys, neleidęs pernelyg įsibėgėti prastoms vartotojų nuotaikoms dėl kitų prekių ir paslaugų kainų augimo.
„Nepaisant 6 proc. viršijusio bendro infliacijos lygio, vartotojų lūkesčiai rugsėjį buvo tik minimaliai mažesni nei prieš metus. Akivaizdu, kad maisto kainoms yra ypač jautrūs mažesnių pajamų gavėjai, o tai, kad šiemet maistas nebrango, kai, pavyzdžiui, vidutinė senatvės pensija didėjo 11 proc., kol kas padėjo stipriai sugerti padidėjusių energetikos kainų poveikį“, – pabrėžia T. Povilauskas.
Gamintojų kainos jau lipa į viršų
Visgi SEB banko ekonomistas atkreipia dėmesį, kad maisto gamintojų kainos jau pradėjo lipti į viršų. Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vidaus rinkoje parduota maisto gamintojų produkcija pabrango 1,9 procento.
„Toks mėnesinis produkcijos kainų šuolis aiškiai perspėja, kad kryptis keičiasi – paskui gamintojų kainų pokyčius turėtų sekti mažmeninės maisto produktų kainos. Šią dinamiką artimiausiu metu labiau lems ne žemės ūkio produkcijos kainų veiksnys, bet pastaraisiais mėnesiais padidėjusios energetikos, transporto ir darbo jėgos sąnaudos, kurios per gamybos bei prekybos grandines galiausiai pasieks ir vartotojų pinigines“, – sako T. Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, gamtinių dujų, naudojamų tam tikrų maisto produktų gamybai, kaina šiuo metu yra per 160 proc. didesnė nei prieš metus: „Panašios ir transportavimo sąnaudų tendencijos – dyzelino kainos ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje valstybių išlieka arti rekordinio lygio ir nepanašu, kad artimiausiomis savaitėmis reikšmingiau mažės“.
„Maximos“ Pirkimų departamento vadovė A. Simutė patvirtina, kad pastaruoju metu išties sulaukiama gerokai daugiau tiekėjų prašymų didinti produkcijos tiekimo kainas.
„Itin intensyvus derybų su tiekėjais ir gamintojais maratonas tęsiasi nuo pat rudens pradžios. Suprantame savo partnerių argumentus – gamintojų kaštus augina padidėjusios darbo jėgos sąnaudos, brangesnė energija, didesni transportavimo kaštai, pabrangusios žaliavos. Vis tik net ir keičiantis tiekimo kainoms, prekybinės maržos dalies nedidinsime, didesnes išlaidas stengsimės kuo labiau amortizuoti savo veiksmais. Šiemet jau ne kartą savo iniciatyva mažinome įprastas maisto produktų kainas ir toliau sieksime, kad rinkoje fiksuojamą kainų augimo poveikį mūsų pirkėjai pajustų mažiau nei kitur“, – sako A. Simutė.
Pasak ekonomisto T. Povilausko, kol kas ramina tai, kad žemės ūkio produkcijos kainų augimas nėra pernelyg išskirtinis – ši savikainos dalis neturėtų daryti skubaus ir reikšmingo spaudimo galutinei kainai bent artimiausiu metu. Pavyzdžiui, kiaulių, galvijų skerdenų, paukštienos kainos lieka stabilios ar net mažėjančios. Tikėtina, kad cikliškai judančioje pieno produktų rinkoje didesni kainų pokyčiai galimi įsibėgėjant kitiems metams.
„Šie signalai rodo, kad maisto kainų infliacija gyventojams pasijaus stipriau kitų metų pradžioje, kai ateis ir didesnės sąskaitos už šilumą, elektrą, dujas. Todėl ateities horizonte kitų metų vasarį ir kovą išskirčiau kaip galimai sudėtingesnius mėnesius namų ūkiams“, – prognozuoja SEB banko ekonomistas.
About the Author
