Spalio 7 d. Lietuva mini savo narystės Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje 35-metį. Nuo 1991 m. Lietuva, būdama UNESCO nare, aktyviai dalyvauja organizacijos veikloje, nuosekliai įgyvendina savo tarptautinius įsipareigojimus, o Rusijos karo prieš Ukrainą metu sutelktomis pajėgomis siekia kuo tvirtesnės UNESCO paramos Ukrainai.
Tik ką nepriklausomybę atgavusiai valstybei narystė šioje Jungtinių Tautų agentūroje tapo vienu iš svarbiausių įvykių sugrįžtant į tarptautinę bendruomenę. Atsivėrė galimybė pasauliui iš naujo atrasti mūsų valstybę – papasakoti mūsų tautos istoriją, kultūros savitumą, parodyti tai, kas tiek metų slypėjo už geležinės uždangos. Vos po 3 metų į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašyta pirmoji Lietuvos paveldo vertybė – Vilniaus istorinis centras. Tai ir pirmoji Baltijos šalių sostinė, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ši sėkmė nebūtų įmanoma be pirmosios Lietuvos ambasadorės prie UNESCO Ugnės Karvelis indėlio. Jos pastangomis Vilniaus senamiesčio išsaugojimui buvo suteikta reikšminga UNESCO finansinė parama, leidusi inicijuoti sostinės paveldo atnaujinimo darbus. Tarp pirmųjų 19-os UNESCO paskelbtų nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų – Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje. Įstojimas į UNESCO Lietuvos švietimo, mokslo, kultūros, komunikacijos ekspertams atvėrė kiekybiškai ir kokybiškai naujas galimybes dirbti su UNESCO ir kitų šalių kolegomis, keistis informacija, gauti konsultacinę ir finansinę paramą svarbioms jaunos valstybės reformoms, projektams, iniciatyvoms.
Prisidėti prie darnių visuomenių kūrimo, skatinant kultūrinį dialogą, demokratines vertybes, saviraiškos laisvę, ginant žmogaus orumą ir teises – tokia UNESCO misija. Ji įgyvendinama vystant bendradarbiavimą tarp tautų ne tik kultūros, bet ir mokslo, švietimo, komunikacijos programų srityse. Ilgą laiką buvusi finansinės paramos gavėja, Lietuva tapo paramos teikėja ir lygiaverte partnere įgyvendinant šios organizacijos misiją. Šalis ne vieną kadenciją yra tapusi svarbiausio UNESCO valdymo organo – Vykdomosios Tarybos – nare, UNESCO vykdomuosiuose ir patariamuosiuose organuose aktyviai ir sėkmingai veikia ir UNESCO atrinkti, ir Lietuvos deleguoti šalies mokslininkai, įvairių sričių tyrėjai, ekspertai. Lietuva vis sėkmingiau išnaudoja UNESCO, kaip unikalaus tarptautinio intelektinio forumo teikiamas galimybes.
Kaip ir kitos šalys narės, Lietuva rūpinasi globaliame lygmenyje priimtų sprendimų įgyvendinimo raiška nacionaliniame kontekste. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija koordinuoja šalies institucijų įsitraukimą į tarptautinių normatyvinių dokumentų rengimo ir įgyvendinimo procesus, reguliariai organizuoja diskusijas ir kitus renginius, sukurdama platformą dialogui tarp vyriausybinio, nevyriausybinio sektorių, akademijos aktualiais viešosios politikos klausimais. Šių diskusijų išvados dažnai tampa gairėmis ir iniciatyvomis sprendžiant kompleksinius klausimus bei iššūkius – nuo nelegalaus kultūros vertybių gabenimo iki švietimo darniam vystymuisi stiprinimo, nuo vertingiausių gamtinių teritorijų saugojimo iki dirbtinio intelekto etikos reglamentavimo, nuo kultūrinio ugdymo iki kultūrinės raiškos įvairovės puoselėjimo.
Net 13 Lietuvos kultūros, gamtos, dokumentinio paveldo vertybių yra pripažintos pasauliniu mastu ir įrašytos į UNESCO sąrašus ir registrus, dar dvi ruošiamasi įrašyti šiais metais. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti: Vilniaus istorinis centras (1994), Kuršių nerija (2000), Kernavės archeologinė vietovė (2004), Struvės geodezinis lankas (2005), Modernistinis Kaunas (2023). Į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą šalia Kryždirbystės įrašytos: Dainų ir šokių šventės Baltijos šalyse (2008), Lietuviškos daugiabalsės dainos sutartinės (2010), Šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje (2023). Programos „Pasaulio atmintis“ tarptautiniame registre – „Baltijos kelią“ liudijančių dokumentų kolekcija (2009), Radvilų archyvų ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija (2009), Liublino unijos akto dokumentas (2017). Į UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą įtrauktas Žuvinto biosferos rezervatas (2011). Beveik 30 metų Lietuva aktyviai dalyvauja UNESCO Asocijuotųjų mokyklų tinkle, yra aktyvi kitų UNESCO tinklų narė.
Tarp šiuo metu Lietuvos įgyvendinamų veiklų – pasiruošimas dviejų paraiškų – Kūčių vakarienės (kartu su Lenkija ir Ukraina) ir Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijos – įrašymui į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, kandidatavimo į Pasaulio paveldo komitetą ir Povandeninio kultūros paveldo apsaugos Mokslinį ir techninį patariamąjį komitetą kampanijos, UNESCO minimos sukakties – Oskaro Milašiaus 150-ųjų gimimo metinių minėjimas 2027 m., tolesnė parama Ukrainai, stiprinant globalius UNESCO įsipareigojimus.
„35-eri Lietuvos narystės UNESCO metai – tai ne tik pripažinimas pasaulyje, bet, pirmiausia, atsakomybė: saugoti tai, ką paveldėjome, dalytis tuo su pasauliu ir kartu kurti ateitį, kurioje žmogaus orumu paremtas švietimas, kultūra, mokslas ir gamta yra ne atsvara vystymuisi, o jo pagrindas“ – teigia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė dr. Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė.
About the Author
