Lietuvos ekonomika šių metų trečiąjį ketvirtį augo pastebimai lėčiau. Daugelyje ekonominių veiklų – statybos, apdirbamosios gamybos, verslo paslaugų ir prekybos – tendencijos buvo mažiau palankios. Vis dėlto tikėtina, kad dalies šių sektorių augimas sulėtėjo laikinai. Pavyzdžiui, statybos ir verslo paslaugų įmonių nuotaikos buvo palankiausios per pastaruosius kelerius metus, o mažmeninės prekybos pardavimų augimą slopino tai, kad gyventojai ne taip aktyviai leido iš antrosios pensijų kaupimo pakopos (APKP) fondų atsiimtas lėšas. Artimiausiais ketvirčiais Lietuvos ekonomika turėtų toliau augti. Vis dėlto sunkiai nuspėjama konflikto Artimuosiuose Rytuose raida gali lemti kitokią ekonomikos raidą.
Valstybės duomenų agentūros išankstinio įverčio duomenimis, 2026 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Lietuvos ekonomika sumenko 1,0 proc., o palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu paaugo 2,3 proc. Ekonomikos raidą labiausiai varžė statybos, informacijos ir ryšių, transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.
Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
Po stipraus pagyvėjimo ankstesnį ketvirtį, statybos darbų apimtis grįžo į praėjusių metų antrąjį pusmetį buvusį lygį. 2026 m. liepos–rugpjūčio mėn. duomenimis, vidutinė statybos darbų apimtis, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo dešimtadaliu mažesnė nei šių metų antrąjį ketvirtį ir keliais procentais mažesnė nei prieš metus. Per ketvirtį statybos darbų apimtis mažėjo bene visuose pagrindiniuose statybos segmentuose. Per metus fiksuoti didžiausi negyvenamųjų pastatų ir užsienyje atliktų statybos darbų apimčių kryčiai. Jų mažėjimą atsvėrė didesnė gyvenamųjų pastatų ir inžinerinių statinių darbų apimtis. Skirtingos statybos segmentų tendencijos greičiausiai išliks ir artimiausią ketvirtį. Gyvenamųjų pastatų statybą skatins didesnės paklausos lūkesčiai gyventojams atsiėmus lėšas iš APKP fondų. Tai rodo ir pastaraisiais ketvirčiais reikšmingai padidėjęs išduotų statybos leidimų skaičius ir pradėtų naujų statybos darbų apimtis. Inžinerinių statinių statybą skatins valstybės ir valstybinių įmonių užsakymai. O negyvenamųjų pastatų statybą varžys netikrumas dėl ekonomikos raidos, kurį iš dalies rodo ir sumažėjęs naujų statybos leidimų skaičius.
Vis dėlto svarbu pastebėti, kad, Europos Komisijos skelbiamų įmonių apklausų duomenimis, statybos darbų užsakymų vertinimas šiuo metu yra geriausias nuo maždaug 2008 m. pradžios. Tai leidžia tikėtis sektoriaus plėtros artimiausiais ketvirčiais.
Verslo paslaugų pardavimai trečiąjį ketvirtį toliau mažėjo, tačiau įmonių nuotaikos yra bene geriausios nuo 2022 m. pradžios. Liepos–rugpjūčio mėn. duomenimis, įvertinus palyginamąsias kainas ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, verslo paslaugų pardavimai per ketvirtį iš esmės nepadidėjo, o palyginti su prieš metus buvusiu lygiu, sumenko 0,6 proc. Pastarąjį kartą tokie prasti verslo paslaugų rezultatai buvo stebėti tik 2023 m. pradžioje. Didžiausią poveikį tokiems rezultatams darė mažėjantys informacijos ir ryšių, profesinių, mokslinių ir techninių veiklų įmonių pardavimai. Tačiau apklausos nerodo, kad šių veiklų įmonės susidurtų su didesniais sunkumais. Remiantis Europos Komisijos verslo tendencijų tyrimo duomenimis, tiek dabartinės nuotaikos, tiek abiejų veiklų įmonių lūkesčiai dėl pardavimų artimiausią ketvirtį tebėra didesni už ilgalaikį vidurkį. Tarp verslo paslaugų palankiausios buvo transporto ir nekilnojamojo turto operacijų veiklų įmonių pardavimų tendencijos. Transporto pardavimus galėjo paskatinti suaktyvėjusi apdirbamoji gamyba Europos Sąjungoje, o nekilnojamojo turto operacijų – aktyvi Lietuvos nekilnojamojo turto rinka. Apskritai Lietuvos verslo paslaugų įmonių nuotaikos yra palankios: Europos Komisijos skelbiamas paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis šių metų trečiąjį ketvirtį buvo didžiausias nuo 2022 m. pradžios.
Apdirbamosios gamybos pardavimų augimą labiausiai varžė sunkumai automobilių pramonėje ir chemijos produktų gamyboje. Šių metų trečiąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo 1,7 proc. mažesni nei ankstesnį ketvirtį, tačiau 5,6 proc. didesni nei prieš metus. Šiuo laikotarpiu išryškėjo trys apdirbamosios gamybos veiklų tendencijos. Metalo gaminių, mašinų ir įrangos gamybos pardavimai toliau didėjo ir buvo daugiau nei dešimtadaliu didesni nei prieš metus. Plastikų ir kitų nemetalo mineralinių produktų (stiklo, cemento ir pan.), maisto produktų, baldų ir medienos produktų gamybos pardavimai po spartaus augimo pirmąjį pusmetį, trečiąjį ketvirtį reikšmingai nepadidėjo, bet tebebuvo daugiau nei 5 proc. didesni nei prieš metus. O automobilių pramonės ir chemijos produktų gamybos įmonių pardavimai per šių metų trečiąjį ketvirtį sumenko daugiau nei 10 proc. ir buvo 3–6 proc. mažesni nei prieš metus. Automobilių pramonės įmonių rezultatus labiausiai veikia prastėjantys Europos automobilių gamintojų rezultatai, o chemijos pramonės – iššūkiai dėl žaliavų tiekimo, taip pat, tikėtina, vis dar nepalankūs tarptautinės prekybos pokyčiai, įskaitant JAV taikomus muitų tarifus, bei intensyvesnė konkurencija gyvybės mokslų sektoriuje.
Apdirbamosios gamybos įmonių nuotaikos Lietuvoje ir euro zonoje pastaraisiais mėnesiais kito nevienodai. Europos Komisijos skelbiamas Lietuvos apdirbamosios gamybos pasitikėjimo rodiklis, nors tebebuvo artimas ilgalaikiam vidurkiui, šių metų trečiąjį ketvirtį dar sumažėjo. O pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės – euro zonos – apdirbamosios gamybos įmonių nuotaikos gerėja jau beveik pusmetį. Remiantis Europos Komisijos rengiamų apklausų duomenimis, gegužės mėn. pasiekusios žemiausią šių metų lygį, rugsėjo mėn. jos buvo palankiausios per daugiau nei pusantrų metų. Šią tendenciją patvirtina ir euro zonos apdirbamosios gamybos pirkimo vadybininkų indeksas – šių metų rugsėjo mėn. jis pakilo iki aukščiausio lygio per daugiau nei ketverius metus. Išankstiniai duomenys rodo, kad spalio mėn. šis rodiklis turėtų būti panašaus, nors šiek tiek žemesnio lygio. Prie tokių tendencijų daugiausia prisideda augantys gamybos priemonių užsakymai, kuriems didelę įtaką daro investicijos į dirbtinį intelektą ir gynybą. Vis dėlto dabartinės padėties tvarumas labai priklausys nuo įvykių Artimuosiuose Rytuose. Įmonėms vis didesnį nerimą kelia didėjančių gamybos sąnaudų poveikis jų gaminamų prekių ir paslaugų paklausai.
Po antrąjį ketvirtį iš APKP fondų atsiimtų lėšų paskatinto pagyvėjimo, trečiąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta paaugo gana kukliai. 2026 m. trečiąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo 0,7 proc. didesnė nei ankstesnį ketvirtį, o prieš metus buvusį lygį viršijo 5,4 proc. Tai pastebimai lėtesnė plėtra nei antrąjį ketvirtį, kai mažmeninės prekybos apyvarta per ketvirtį padidėjo 3,7, o per metus – 7,2 proc. Šis sulėtėjimas labiausiai sietinas su tuo, kad gyventojai mažiau aktyviai leido iš APKP fondų atsiimtas lėšas nei ankstesnį ketvirtį. Tai rodo ir mažmeninės prekybos duomenys: antrąjį ketvirtį itin sparčiai augę prekybos internetu, garso, vaizdo, informacinių ir ryšių technologijų, apšvietimo ir kitos panašios įrangos bei baldų pardavimai, trečiąjį ketvirtį augo gerokai lėčiau. Mažėjant iš APKP fondų pasitraukiančių gyventojų skaičiui, mažmeninės prekybos apyvarta ir namų ūkių vartojimas turėtų grįžti prie įprastesnės raidos.
Artimiausiais ketvirčiais nemenkas kainų padidėjimas labiau nei kelerius pastaruosius metus ribos namų ūkių perkamosios galios augimą, tačiau bendros gyventojų nuotaikos ir toliau yra palankios. Trečiąjį ketvirtį pagerėjo tiek bendras namų ūkių pasitikėjimo rodiklis, tiek lūkesčiai dėl bendros ekonominės situacijos ir asmeninės finansinės padėties per artimiausius metus. O esamos finansinės padėties vertinimas ir lūkesčiai dėl planuojamų didesnių pirkinių per artimiausius metus tebėra palankūs.
Artimiausias ketvirčiais Lietuvos ekonomika turėtų toliau augti, tačiau plėtra, tikėtina, bus šiek tiek vangesnė. Numatoma, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs apie 3, o kitais metais augimas sulėtės iki maždaug 2,5 proc. Prie lėtesnės ekonomikos raidos turėtų prisidėti tiek vidaus paklausa, tiek eksportas. Vidaus paklausą kitąmet mažiau nei šiemet didins gyventojų iš APKP fondų atsiimtos lėšos ir šiek tiek lėčiau kilsiantys atlyginimai. Investicijos taip pat turėtų didėti ne taip sparčiai kaip šiemet. O eksporto raidai didžiausią poveikį darys šiek tiek vangiau augsianti lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa užsienio rinkose. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir toliau yra svarbiausias neužtikrintumo veiksnys, galintis reikšmingai pakeisti šias prognozes tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę.
About the Author
