Nuo spalio 9 d. įsigaliojo atnaujintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Jose aiškiau apibrėžta, kokius dokumentus reikia pateikti norint išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono, patikslintos nuomos sutarčių sudarymo ir keitimo sąlygos bei nuomos mokesčio perskaičiavimo tvarka.
Taisyklių pakeitimai parengti atsižvelgiant į nuo 2026 m. gegužės 1 d. įsigaliojusias Žemės įstatymo nuostatas.
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį į svarbiausius pokyčius, aktualius valstybinės žemės nuomininkams ir planuojantiems ją nuomotis.
Aiškesnė žemės nuomos tvarka apleistų ir sunykusių statinių savininkams
Vienas svarbiausių pakeitimų yra tas, kad tiksliau apibrėžta, kokius dokumentus turi pateikti asmenys, norintys be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, reikalingą apleistiems arba sunykusiems statiniams eksploatuoti. Reikalavimai priklauso nuo statinio būklės ir aplinkybių, dėl kurių jis negali būti naudojamas.
Apleistų statinių atveju ši tvarka aktuali tuomet, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikia atlikti tik paprastąjį, kapitalinį remontą ar rekonstravimą, nedidinant jo faktinių išorės matmenų. Atskirai aptariami iki 2010 m. sausio 1 d. pradėti statyti statiniai, kurių statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja: tokiu atveju svarbu neviršyti statinių projekte numatytų išorės matmenų (ilgio, aukščio, pločio ir pan.).
Patikslinta ir tai, kaip vertinami ne dėl savininko ar naudotojo valios sunykę statiniai, pavyzdžiui, nukentėję nuo gaisro ar ekstremaliojo įvykio. Taip pat per istorinius ar archeologinius tyrimus aptiktos sunykusių statinių liekanos. Šiuo atveju svarbu, kad jos būtų įregistruotos Kultūros vertybių registro ir Nekilnojamojo turto registro informacinėse sistemose, o už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija būtų įvertinusi galimybę statinius atstatyti pagal teritorijų planavimo ir paveldosaugos reikalavimus.
Patikslintos ir papildomos valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygos, kurios taikomos išnuomojant valstybinės žemės sklypus (jų dalis) reikalingus (-as) tokiems statiniams eksploatuoti, taip pat išnuomojant valstybinės žemės sklypus (jų dalis), kuriuose (-iose) yra teisėtai pradėtų, bet dar nebaigtų statyti statinių. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti atsižvelgiama ne vien į žemės naudojimo tikslą, bet ir į konkretaus statinio būklę bei jo tolesnio naudojimo aplinkybes.
Daugiau aiškumo dėl nuomos sutarčių ir statybų
Kiti svarbūs pakeitimai yra susiję su jau sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis. Patikslinta žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo tvarka, taip pat išplėsti atvejai, kuriais galima keisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jeigu jos sudarymo faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Nuo šiol vertinant prašymą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį svarbu atsižvelgti į atnaujintose taisyklėse numatytus valstybinės žemės nuomos sutarties keitimo pagrindus ir sąlygas.
Daugiau dėmesio skirta ir nuomininkams, ketinantiems statyti naujus statinius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius. Vien nuomininko ketinimo vykdyti pirmiau minėtus darbus nepakanka: galimybė statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje. Atnaujintose taisyklėse tiksliau reglamentuota, kokius dokumentus ir kada nuomininkas turi pateikti, savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracijai norėdamas pasinaudoti tokia valstybinės žemės nuomos sutartyje įrašyta galimybe. Todėl prieš planuojant naujų statinių statybos ar esamų statinių ir (ar) įrenginių rekonstrukcijos darbus svarbu įsivertinti tiek valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, tiek atnaujintose taisyklėse nustatytus dokumentų pateikimo reikalavimus.
Mažiau dokumentų, kuriuos institucijos gali gauti pačios
Taisyklėse aiškiau nustatyta, kada reikia pateikti nuosavybės teisę į valstybinės žemės sklype esančius statinius ar įrenginius patvirtinančius dokumentus. Jeigu pagal Žemės įstatyme numatytą išimtį sklypas nėra skirstomas į dalis atskiriems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, tokių dokumentų iš asmens reikalaujama tik tada, kai prašymą nagrinėjanti institucija negali jų gauti pati teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi institucijai prieinamų dokumentų papildomai teikti nereikės.
Patikslinti reikalavimai statinių kadastro duomenims
Patikslinta ir tvarka, taikoma tais atvejais, kai nei Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, nei statinio projekte, nei kadastro duomenų byloje nėra informacijos, ar statinys arba įrenginys yra pagrindinis daiktas, ar jo priklausinys. Tuomet asmuo turi parengti arba atnaujinti statinio ar Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo daikto įregistruoto įrenginio kadastro duomenų bylą ir pateikti ją kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį.
Su atnaujintomis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis galima susipažinti Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ aktualioje redakcijoje.
About the Author
