Komentaro autorė Iveta Pigagienė, „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė
Žmonės gyvena vis ilgiau. Štai neseniai paskelbta, kad Japonijoje 100 metų ir vyresnių gyventojų skaičius perkopė 100 tūkstančių. Lietuvoje tokio amžiaus gyventojų dar tik keli šimtai, bet vidutinė gyvenimo trukmė pernai jau siekė beveik 78 metus. Taigi, laiko turime vis daugiau, tačiau aiškiai įsivaizduojame tik pirmųjų gyvenimo dešimtmečių scenarijus: įgyti išsilavinimą, sukurti šeimą, namus. O kaip gyventi norime vėliau – penktą ar septintą savo gyvenimo dešimtmetį?
Šių metų birželį Lietuvoje gyveno 464 daugiau nei 100 metų sulaukę žmonės, rodo Registrų centro duomenys. Tuo metu vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje, Higienos instituto duomenimis, pernai pasiekė beveik 78 metus. Gyvename vis ilgiau ir panašu, kad ši tendencija išliks – Valstybės duomenų agentūra prognozuoja, kad iki 2050 m. vidutinė moterų gyvenimo trukmė pasieks 85,6 metų, o vyrų – 78,2 metų.
Taigi, turime vis daugiau laiko, tačiau daugiausiai dėmesio ir išteklių sutelkiame į jaunystės etapą. Visuomenėje gana aiškiai susiformavę lūkesčiai ir normos – savotiški scenarijai, nurodantys, ką žmogus turėtų pasiekti pirmaisiais gyvenimo dešimtmečiais: kada įprasta baigti mokyklą ir studijas, pradėti karjerą, kurti šeimą ar įsigyti būstą. Todėl žmonės paprastai lengviau sutaupo lėšų pirmam būstui nei pradeda taupyti pensijai.
Gerokai rečiau planuojame, ką norėtume veikti penktą, šeštą ar aštuntą savo gyvenimo dešimtmetį. Tai lemia, kad šiems gyvenimo etapams mažiau rengiamės, nors vyresniame amžiuje prireikia daugiau santaupų, reguliarios pajamos sumažėja. Šiuo metu net apie 40 proc. vyresnių nei 65 metų Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos – tai patvirtina, kad ruoštis tolimesniems gyvenimo etapams svarbu ir finansiškai.
Atrodo, lyg ir žinome, ką daryti, bet daug žmonių delsia taupyti savo ateičiai. Kai kurie tyrimai rodo, kad taip yra būtent todėl, kad sunkiai ją įsivaizduojame.
Pavyzdžiui, Meksikoje atliktame eksperimente dalyvavo beveik 49 tūkst. pensijai kaupusių žmonių. Daliai jų buvo pasiūlyta apsilankyti interneto svetainėje, kurioje jie galėjo įkelti savo nuotrauką ir pasitelkę technologijas pamatyti, kaip atrodytų po 20 metų. Po pasendinta žmogaus nuotrauka buvo pateiktas klausimas: kiek lėšų norėtum sutaupyti šiam žmogui, kad jam ateityje gerai sektųsi? Kita tyrimo dalyvių grupė tokių nuotraukų nematė.
Eksperimento rezultatai parodė, kad pasendintas savo nuotraukas pamatę žmonės per mėnesį pensijai skyrė 54 proc. daugiau lėšų nei kontrolinės grupės dalyviai, tokių nuotraukų nematę.
Tai leidžia manyti, kad apie pensiją, o neretai ir apskritai apie vyresnį amžių, žmonės galvoja tarsi apie kažką tolimo ir svetimo. Pamatę savo pasendintą atvaizdą jie gali aiškiau suvokti, kad žmogus po 20 metų – ne abstraktus nepažįstamasis, o jų pačių ateities „aš“. Kartu sustiprėja ir motyvacija šiai ateičiai ruoštis bei suvokimas, kad taupoma ne kažkam kitam, o sau.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1,5 mln. dirbančių asmenų, o savarankiškai, III pakopos pensijų fonduose dalyvauja apie 215 tūkst., II pakopos pensijų fonduose – apie 782 tūkst. dalyvių. Dar per mažai, kad galėtume apibendrinti, jog savo ateitimi rūpinasi dauguma.
Tačiau kiekvienas galime tiesiog atsakyti į klausimą – ko norėtume sau po 20 metų? Kur gyventi? Ką veikti? Ką patirti? Įvertinkime, kokių finansinių ir kitokių išteklių reikės, ką šiandien galime padaryti, kad ateityje gyventume būtent taip.
Kurdami savo ateities viziją būkime drąsūs, neapsiribokime iš anksto susikurtais amžiaus rėmais. Nesvarbu, ar po 20 metų laukia 40, 50, ar 70 metų – kiekvienas gyvenimo etapas yra tinkamas pradėti pirmąjį verslą, atrasti naują pomėgį, įgyti naujų įgūdžių ar leistis į kelionę. Pradėkime rūpintis tuo žmogumi, kuriuo būsime.
About the Author
