Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ iniciatyva tęsiant Neries valymo darbus, upės dugne aptiktas ir iškeltas neįprastas radinys – maždaug 5 metrų ilgio, apie toną sveriantis metalinis vamzdis. Tai – sudėtingiausias radinys, su kuriuo teko susidurti upės vagą nuo atliekų jau antrus metus iš eilės valantiems narams.
„Kai kalbame apie tai, kokį Vilnių norime palikti ateities kartoms, svarbu ne tik tai, ką mieste sukuriame, bet ir tai, ką gebame išsaugoti. Neris yra viena tų miesto vertybių, apie kurios reikšmę kasdien galbūt net nesusimąstome – ji tiesiog yra mūsų gyvenimo dalis. Tačiau po vandeniu slypintys taršos pėdsakai primena, kad net ir tai, kas atrodo savaime suprantama, reikalauja mūsų dėmesio ir rūpesčio. Mums svarbu prisiimti dalį atsakomybės už aplinką, kurioje kuriame ir gyvename, o šie darbai yra labai konkretus būdas tą atsakomybę išreikšti“, – sako projektą iniciavusios „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.
Toną sveriantis radinys pareikalavo atskiro sprendimo
Pasak Neries valymo darbus drauge su narų komanda vykdančio Lietuvos hidrobiologų draugijos nario ir „Darnu Group“ konsultanto upių iniciatyvoms Kęstučio Skrupskelio, upės dugne aptiktas vamzdis išsiskyrė ne tik savo dydžiu, bet ir sudėtingomis iškėlimo sąlygomis.
„Tai – maždaug penkių metrų ilgio, apie toną sveriantis metalinis vamzdis. Sprendžiant iš jo konstrukcijos, jis galėjo būti naudojamas šilumos tinkluose arba nuotekų sistemoje. Kaip jis atsidūrė upėje, pasakyti sunku – neatmetame, kad stipri srovė jį galėjo atnešti iš kitos vietos“, – pasakoja K. Skrupskelis.
Vamzdis aptiktas tokioje upės vietoje, prie kurios sunkioji technika negalėjo privažiuoti nuo kranto. Todėl jam pašalinti teko ieškoti kitokio sprendimo. Prie jo paieškos prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Grinda“.
„Nuolat ieškome būdų, kaip padaryti tai, ko tuo metu negali padaryti kiti. Šią užduotį apsunkino tai, kad negalėjome iškelti radinio jo aptikimo vietoje. Todėl vamzdį teko tempti iki Valakampių I-ojo paplūdimio, kur jį saugiai iškėlėme į krantą”, – sako miesto tvarkymo bendrovės „Grinda“ veiklų valdymo grupės vadovas Matas Milius.
Pasak jo, visa operacija truko apie dvi valandas. Tikėtina, kad vamzdžiui apie 40 metų, o į Nerį jis greičiausiai pateko dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Dabar radinys saugomas „Grindos“ teritorijoje, o vėliau bus utilizuotas kartu su kitomis juodojo metalo atliekomis.
Pasak K. Skrupskelio, nepašalintas iš upės vamzdis ilgainiui gali kelti problemų. Metalui rūdijant į vandenį patenka jo oksidai. Tuo metu nukritus vandens lygiui toks didelis objektas gali tapti kliūtimi ir kelti pavojų plaukiojantiems upe.
Iš upės dugno – šimtai kilogramų padangų ir stiklo
Šiemet narai jau išvalė maždaug 2 kilometrų ilgio Neries atkarpą nuo Verkių, ties Trinapolio vienuolynu, iki Žirmūnų tilto. Iš viso šiais metais numatyta išvalyti 7,5–8 kilometrų ilgio atkarpą sostinėje.
Per šį laiką iš upės dugno iškelta apie 800 kilogramų įvairių padangų – nuo lengvųjų automobilių iki sunkvežimių ir traktorių. Jos perduotos atliekų tvarkymo bendrovei „Ecoservice“ sutvarkyti. Valymo metu surinkta ir daugiau nei 100 kilogramų stiklo pakuočių, kurios nukreiptos perdirbti. Tarp radinių pasitaikė ir neįprastų daiktų: apie 30 kompaktinių diskų, ąžuolinė gintaro šlifavimo mašina, vaikiškas triratukas bei rogutės.
Pasak K. Skrupskelio, tokie radiniai rodo, kad upės dugne kaupiasi labai skirtingos kilmės atliekos. Dalis jų į vandenį galėjo patekti atsitiktinai, tačiau kitos, tikėtina, buvo išmestos sąmoningai.
Darbus apsunkina stipri srovė ir prastas matomumas
Nors didžiojoje valomos Neries atkarpos dalyje dugnas gana lygus ir smėlėtas, narams tenka dirbti ir gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis. Vietomis upės vagos gylis siekia apie 4,5 metro, todėl susidaro stipri srovė, o po vandeniu trūksta šviesos.
Pasak K. Skrupskelio, darbų eigą lemia ne tik upės dugno ypatumai, bet ir besikeičiančios oro sąlygos.
„Po lietaus vanduo tampa toks drumstas, kad matomumas po vandeniu sumažėja iki nulio. Dėl to kartais tenka atidėti suplanuotus nėrimus ir laukti, kol sąlygos pagerės“, – pasakoja biologas ir naras.
Nepaisant sudėtingų sąlygų, Neries valymo darbai tęsiami. K. Skrupskelis pabrėžia, kad tokio masto iniciatyvoms svarbus ilgalaikis palaikymas. Privačių įmonių prisidėjimas leidžia planuoti darbus didesnėse upės atkarpose, pasirūpinti reikiama įranga ir tinkamai sutvarkyti surinktas atliekas.
Per pirmą Neries valymo nuo šiukšlių etapą praėjusiais metais narai iškėlė daugiau nei 2 tonas šiukšlių ir išvalė upės ruožą nuo Baltojo tilto iki Lazdynų tilto. Ateityje ketinama išvalyti visą Neries atkarpą tekančią per Vilnių – iš viso 24 km. Neries valymo projektas – ne pirma „Darnu Group“ inicijuota aplinkosauginė iniciatyva. Kiek anksčiau buvo valoma ir Vilnelės vaga. Akcijos metu per trejus metus surinkta 10 tonų šiukšlių. Iki šiol sostinės upių puoselėjimui „Darnu Group“ skyrė per 100 tūkst. eurų.
About the Author
