Rugpjūtį Lietuvą nusiaubusi audra tapo didžiausiu išbandymu elektros tinklui per pastaruosius dešimtmečius. Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. klientų, o specialistai visoje Lietuvoje fiksavo apie 11 tūkst. tinklo pažeidimų vietų. Šalinant stichijos padarinius dirbo daugiau kaip 1000 ESO darbuotojų, rangovų, savanorių, ugniagesių, karių ir savivaldybių specialistų. Apie po audros padarytas išvadas ir pasirengimą ateities iššūkiams Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ diskutavo energetikos ministras Lukas Savickas ir laikinai ESO vadovo pareigas einantis Audrius Ruseckas.
Pasak A. Rusecko, didžiausią žalą tinklui sukėlė ant elektros oro linijų virtę medžiai, todėl viena svarbiausių užduočių šiandien yra ne tik atkurti pažeistą infrastruktūrą, bet ir stiprinti jos atsparumą.
„Klimatas keičiasi ir ši audra parodė, kad gamtos stichijos darosi sunkiau prognozuojamos ir vis galingesnės. Negalime sustabdyti vėjo ar užkirsti kelio audroms, tačiau turime mažinti jų poveikį. Todėl nuosekliai investuojame į tinklo modernizavimą, kabeliuojame labiausiai pažeidžiamas linijas miškingose vietovėse, automatizuojame tinklą bei ieškome sprendimų, kurie leistų greičiau atkurti elektros tiekimą klientams“, – sako A. Ruseckas.
Anot jo, viena svarbiausių diskusijų po audros turi vykti ir dėl medžių bei želdinių prie elektros tinklo priežiūros. Didžiąją dalį sutrikimų sukėlė būtent ant linijų virtę medžiai, todėl būtina ieškoti sprendimų, kaip geriau apsaugoti tinklą nuo tokių rizikų ateityje.
„Turime kalbėti apie platesnes proskynas ir efektyvesnę apsaugos zonų priežiūrą ten, kur tinklas driekiasi per miškus. Tai nėra paprasti sprendimai, tačiau jei norime sumažinti stichijų poveikį gyventojams, turime daugiau dėmesio skirti prevencijai. Kiekvienas iš anksto pašalintas pavojų keliantis medis gali reikšti, kad bus šimtai klientų, kurie nesutriks elektros energijos tiekimas“, – sako laikinasis ESO vadovas.
Jo teigimu, rugpjūčio audra taip pat parodė, kad atsparumas stichijoms nėra vien energetikų atsakomybė. Itin svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms, kritinės infrastruktūros valdytojams ir kitoms institucijoms, kurios turi užtikrinti gyventojams būtinų paslaugų tęstinumą net ir nutrūkus elektros tiekimui.
Laidoje pažymėta, kad elektros tinklo atsparumas Lietuvoje nuosekliai didinamas kabeliuojant oro linijas ir diegiant išmaniuosius tinklo valdymo sprendimus. Vis dėlto ekspertai sutaria, kad vien infrastruktūros investicijų nepakanka. Ne mažiau svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų, savivaldybių ir infrastruktūros valdytojų, kad ekstremalių situacijų metu gyventojams svarbiausios paslaugos būtų užtikrinamos net ir sudėtingiausiomis sąlygomis.
„ESO atsakomybė ir pareiga niekur nedingsta: mes kaip ir anksčiau, taip ir ateityje turime vieną tikslą – atkurti elektros tiekimą kuo greičiau. Bet ruoštis ir auginti savo atsparumo raumenį turime visi. Susitarkime ir įgyvendinkime priemones, kurios padės atsilaikyti“, – sako laikinasis ESO vadovas.
Energetikos ministro L. Savicko teigimu, pasirengimas audroms turi tapti nuolatiniu procesu, o kiekviena institucija turi aiškiai žinoti savo atsakomybę.
„Rugpjūčio audra buvo rimtas testas visai valstybei. Šiandien svarbiausia padarytas išvadas paversti konkrečiais veiksmais. Turime stiprinti elektros tinklo atsparumą, užtikrinti kritinės infrastruktūros pasirengimą ir aiškiai susitarti dėl atsakomybių tarp institucijų. Energetikai turi daryti tai, ką moka geriausiai – stiprinti tinklą ir kuo greičiau atkurti elektros tiekimą. Tuo metu kitos institucijos ir organizacijos taip pat turi atlikti savo dalį: pašalinti pravažiavimus užgriuvusius medžius, pasirūpinti rezerviniais energijos šaltiniais, veiklos tęstinumo planais. Kiekvienam atlikus savo darbą galėsime užtikrinti didesnį šalies atsparumą ateities stichijoms. Po audros atlikta analizė turi virsti konkrečiais sprendimais“, – laidoje kalbėjo energetikos ministras.
About the Author
