Europos Sąjunga (ES) biudžete kariniam mobilumui siūlo skirti daugiau nei dešimt kartų didesnį finansavimą nei dabar, o Lietuva vien kritinei transporto infrastruktūrai yra įvardijusi maždaug 1 mlrd. eurų poreikį. Tačiau didesnis ES biudžetas dar nereiškia, kad šie pinigai Lietuvai garantuoti. Kaip teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko, dėl finansavimo teks konkuruoti konkrečiais projektais, todėl tai, ką Lietuva projektuoja ir finansuoja šiandien, gali nulemti, kiek europinių pinigų pavyks pritraukti po kelerių metų.
„Karinis mobilumas tapo vienu svarbiausių Europos prioritetų ir tam numatomi visiškai kito masto pinigai nei iki šiol. Lietuvai tai didelė galimybė, bet Europos Sąjunga nefinansuos abstraktaus mūsų poreikio turėti geresnius kelius. Turėsime ateiti su konkrečiais, parengtais projektais ir savo finansiniu indėliu. Jei tam nepasiruošime laiku, vien strateginė svarba finansavimo mums neužtikrins“, – sako Š. Frolenko.
Lietuvos poreikis skaičiuojamas milijardais
2028–2034 m. ES biudžete Europos Komisija kariniam mobilumui per Europos infrastruktūros tinklų priemonę siūlo numatyti 17,65 mlrd. eurų. Dabartiniu finansiniu laikotarpiu tam buvo skirta 1,69 mlrd. Eurų.
Lietuvos poreikis taip pat skaičiuojamas milijardais. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, bendrai karinio mobilumo infrastruktūrai reikėtų apie 4 mlrd. eurų, iš jų maždaug 1 mlrd. eurų – kritinėms transporto jungtims. Tarp prioritetų įvardijami keliai ir geležinkeliai per Suvalkų koridorių, „Rail Baltica“, jungtys su Klaipėdos uostu ir oro uostais.
Pasak Š. Frolenko, Lietuvai tai svarbu ne tik gynybos požiūriu, nes kariniam mobilumui pritaikyta infrastruktūra lieka bendro naudojimo.
„Karinis mobilumas nereiškia, kad statome atskirus kelius kariuomenei. Didelė dalis infrastruktūros yra tie patys keliai ir tiltai, kuriais kasdien važiuoja gyventojai ir verslas. Tik krizės atveju jie turi atlaikyti sunkiosios technikos apkrovas ir užtikrinti greitą jos judėjimą. Vadinasi, europinės investicijos į karinį mobilumą kartu leidžia sutvarkyti infrastruktūrą, kurios Lietuvai bet kuriuo atveju reikia“, – aiškina jis.
Vis tik, vien didesnis ES finansavimas savaime negarantuoja didesnio indėlio kiekvienai šaliai. Ankstesnio karinio mobilumo kvietimo metu 22 valstybės pateikė 112 projektų, kuriems prašė 3,7 mlrd. eurų, nors paskirstyta 807 mln. eurų. Š. Frolenko teigimu, tai rodo, kad Lietuvos pranašumas dėl geografinės padėties bus svarbus, tačiau vien jo neužteks.
„Kai prašoma kelis kartus daugiau pinigų, nei jų yra, neužtenka pasakyti, kad esame NATO rytiniame flange ir mums ši infrastruktūra būtina. Reikia turėti suplanuotas jungtis, techninius projektus, išspręstus žemės klausimus ir nacionalinį finansavimą. Visa tai užtrunka ne vienus metus“, – sako asociacijos vadovas.
Projektus turime paruošti Lietuvoje jau dabar
Kadangi dėl ES finansavimo konkuruos konkretūs, įgyvendinimui parengti projektai, anot Š. Frolenko, svarbus tampa ir nacionalinis kelių finansavimas. 2026 m. Kelių priežiūros ir plėtros programai skirta 436,6 mln. eurų, kai 2025 m. suma viršijo 560 mln. eurų.
Kelių infrastruktūra finansuojama ir iš kitų šaltinių, tačiau, Š. Frolenko teigimu, mažesnis nacionalinis finansavimas gali reikšti ir mažiau projektų, kuriuos Lietuva bus pasirengusi pateikti dėl būsimo ES finansavimo.
„Kad galėtume dėl finansavimo konkuruoti, turime investuoti į projektų rengimą jau dabar. Jei šiandien šiuos darbus atidedame, po kelerių metų galime turėti paradoksalią situaciją – finansavimas bus, o projektų, pasirengusių dėl jo konkuruoti, trūks“, – sako Š. Frolenko.
Nacionalinio finansavimo svarbą rodo ir dabartinė kelių būklė bei jų atnaujinimo tempai. Rugsėjį pristatyto Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimo duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje vidutiniškai atnaujinama apie 300 km valstybinės reikšmės kelių per metus – maždaug 1,5 proc. viso 21 tūkst. km tinklo. Tokiu tempu visam tinklui atnaujinti prireiktų apie 66 metų. Susisiekimo ministerijos duomenimis, daugiau nei 40 proc. valstybinės reikšmės kelių šiuo metu yra prastos būklės.
Karinį mobilumą kaip vieną būsimo ES biudžeto prioritetų įvardija ir pati Lietuva. Finansų ministerija rugsėjo pabaigoje skelbė, kad derybose dėl 2028–2034 m. finansinės perspektyvos Lietuvai svarbus tinkamas karinio mobilumo finansavimas.
Pasak Š. Frolenko, todėl artimiausių metų sprendimus dėl kelių reikėtų vertinti ir pagal tai, ar Lietuva bus pasirengusi pasinaudoti atsiveriančiu ES finansavimu.
„Mes pagrįstai sakome Briuseliui, kad Lietuvai dėl jos geografinės padėties reikia didelių investicijų į karinį mobilumą. Dabar mūsų pačių užduotis – šį argumentą pagrįsti darbais Lietuvoje. Jei karinį mobilumą įvardijame strateginiu prioritetu, tai turi atsispindėti ir sprendimuose dėl infrastruktūros – jos planavime, finansavime ir realiai vykstančiuose darbuose. Kitaip mūsų ambicijos Europoje prasilenks su tuo, ką darome namuose“, – sako Š. Frolenko.
About the Author
