Pažįstamas balsas telefone, skubus vadovo prašymas ar žinutė apie grėsmę banko sąskaitai – dirbtinio intelekto (DI) amžiuje tokie scenarijai gali tapti itin įtikinamais sukčių įrankiais. Kuriamos apgaulės – vis tikroviškesnės, tačiau jų tikslas dažnai lieka tas pats: sukelti baimę, pakirsti pasitikėjimą savimi ar priversti žmogų skubėti. Naujausi duomenys rodo, kad gebėjimas atpažinti manipuliavimą žmogumi tebėra svarbi organizacijų ir gyventojų apsaugos dalis, rašoma technologijų bendrovės „Helmes“ pranešime.
„Sukčiams nebūtina įveikti visų įmonės apsaugos sistemų, jeigu jie gali įtikinti darbuotoją atskleisti prisijungimo duomenis ar patvirtinti mokėjimą. Jei seniau apgaulės būdavo gana paviršutiniškos, DI dabar leidžia sukurti kur kas realistiškesnius, konkrečiam žmogui pritaikytus sukčiavimo būdus. Todėl itin svarbu mokytis atpažinti ne tik įtartiną laišką, bet ir situaciją, kurioje bandoma paskubinti, išgąsdinti ar priversti veikti slapta“, – sako informacinio saugumo ekspertas, „Helmes“ Agile konsultantas Yannickas Vanderstraetenas.
Incidentų – mažiau, bet grėsmė išlieka
Kaip rodo naujausi Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenys, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius užregistruoti 1172 kibernetiniai incidentai – 52 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m., kai jų buvo 2451. Gyventojams aktualių grėsmių grupėje fiksuoti 499 informacijos rinkimo ir 354 sukčiavimo incidentai. Nors mažėjantis registruotų incidentų skaičius yra teigiamas ženklas, tačiau savaime neparodo, kad atakas tapo lengviau atpažinti.
Žmogiškųjų veiksnių svarbą atskleidžia ir naujausia metinė Nacionalinė kibernetinio saugumo būklės ataskaita: 2025 m. socialinės inžinerijos principais grįsti incidentai sudarė 54 proc. visų NKSC registruotų incidentų – 1551 atvejį.
„Socialinė inžinerija reiškia manipuliavimą žmogumi siekiant išgauti informaciją arba paskatinti atlikti sukčiams naudingą veiksmą. Šie duomenys neparodo, kokia dalis atakų atlikta pasitelkus DI, tačiau jie išryškina pažeidžiamumą, kurį technologija gali padėti išnaudoti“, – komentuoja Y. Vanderstraetenas.
Pažįstamas balsas? Čia gali būti DI
NKSC 2026 m. liepą pristatytoje tarptautinėje grėsmių ataskaitoje pažymima, kad generatyvinis DI naudojamas rengiant įtikinamus sukčiavimo laiškus įvairiomis kalbomis, analizuojant potencialius taikinius ir spartinant saugumo spragų išnaudojimą. Tai leidžia nusikaltėliams mažinti atakų rengimo sąnaudas ir jas geriau pritaikyti konkretiems žmonėms ar organizacijoms.
Kaip paaiškina informacinio saugumo ekspertas, apgaulė gali prasidėti telefono skambučiu, socialinio tinklo žinute ar internetine reklama. „DI sukurtas balsas arba vaizdas gali sustiprinti įspūdį, kad kreipiasi pažįstamas žmogus. Pavyzdžiui, įmonės darbuotojas gali sulaukti tariamo vadovo skambučio su prašymu skubiai pervesti pinigus. Skubos ir autoriteto derinys skatina veikti nepatikrinus ir neįsitikinus, ar prašymas tikras.“
Jis papildo, kad tokiai manipuliacijai nereikia sudėtingų technologijų: pakanka informacijos apie žmogaus pareigas, kolegas ar viešai aptariamus projektus. „Instagram“ istorijos iš vakar vakare vykusio įmonės vakarėlio, naujausia informacija apie darbo pobūdis ar netgi nesusijusi nuotrauka, kurios fone matomas įmonės biuras, gali būti panaudotos kaip informacijos šaltinis vykdant kibernetinius nusikaltimus.
Pristatytame dokumente taip pat aprašomi atvejai, kai nusikaltėliai naudojosi „Google“ reklama, kad kenkėjiškos svetainės paieškoje pasirodytų aukščiau už oficialias.
„Sveikas skepticizmas šiandien yra praktinis saugumo įgūdis, jei ne pats svarbiausias. Jeigu prašymas susijęs su pinigais, prisijungimais ar jautria informacija, jo tikrumą reikėtų patikrinti kitu, iš anksto sutartu kanalu. Perskambinti vadovui turimu numeriu ar patvirtinti pasikeitusią tiekėjo sąskaitą su patikimu kontaktiniu asmeniu jau seniai turėtų būti įprasta darbo procedūra“, – teigia Y. Vanderstraetenas.
DI praverčia ir gynyboje, bet reikia ir asmeninės atsakomybės
Atakų automatizavimas keičia ir organizacijų gynybą. DI pagrįsti įrankiai gali padėti analizuoti didelius saugumo duomenų srautus, pastebėti neįprastą elgesį ir atrinkti signalus, kuriems reikia specialistų dėmesio. Kai įtartini veiksmai vyksta greitai ir vienu metu keliose sistemose, vien rankinio tikrinimo jau nebepakanka.
Vis dėlto automatinis perspėjimas negali būti tapatinamas su galutiniu situacijos vertinimu. Neįprastas prisijungimas gali būti susijęs tiek su kibernetine ataka, tiek ir su asmeniniais darbuotojo pokyčiais ar pasikeitusia darbo tvarka. Be to, sprendimas stabdyti svarbią sistemą gali paveikti klientų aptarnavimą ir įmonės veiklą. Todėl organizacija turi iš anksto numatyti, kuriuos veiksmus galima atlikti automatiškai, o kada būtinas atsakingo žmogaus įsitraukimas.
„DI gali padėti greičiau pastebėti grėsmes, tačiau jam reikia nustatyti aiškias veikimo ribas. Sprendimus, turinčius didelį poveikį verslui, būtina vertinti atsižvelgiant į platesnį kontekstą. Automatiniai įspėjimai ir stebėjimas tapo pramonės standartu, tačiau dabar juos galima patobulinti naudojant dirbtinio intelekto įrankius, nes duomenų apdorojimas nebėra atliekamas vien rankiniu būdu. Vis dėlto galutinis veiksmų ataskaitų patikrinimas turėtų apimti rankinį elementą, skirtą eskalavimui. Technologijos ir žmogaus kompetencija turi veikti išvien“, – sako Y. Vanderstraetenas.
Jis taip pat priduria, kad tiek asmeninė atsakomybė, tiek ir budrumas turi būti išlaikyti ne tik įgyvendinant saugumo protokolus, bet ir kuriant bet kokius su kodu susijusius procesus. Y. Vanderstraetenas pabrėžia, kad dirbtinio intelekto sukurtas turinys, automatiškai įtrauktas į programinę įrangą ar saugumo sistemas, gali tapti kibernetinių atakų vektoriais, jei jis įtraukiamas neapgalvotai.
Pavėluota reakcija – tiesus kelias į didesnę žalą
Daugybė saugumo ekspertų tvirtina: kibernetinis saugumas turi tapti kasdiene verslo valdymo dalimi. Organizacijai svarbu žinoti ne tik tai, kokias apsaugos priemones ji turi, bet ir kas nutiks darbuotojui pranešus apie įtartiną veiksmą: kas įvertins situaciją, kas imsis konkrečių saugumo veiksmų ir kaip bus tęsiama verslo veikla.
Vienas klaidingas veiksmas gali sukelti incidentą, o pavėluota reakcija – leisti jam išplisti. Jei darbuotojas bijo prisipažinti įvedęs slaptažodį į įtartiną svetainę arba nežino, kam apie tai pranešti, organizacija, pasak eksperto, praranda brangų laiką. Todėl kibernetinio saugumo mokymus turi papildyti aiškus veiksmų algoritmas: konkretus pranešimo apie incidentus kanalas, praktinės pratybos ir aplinka, kurioje greitas informavimas apie užfiksuotą klaidą yra skatinamas.
„Darbuotojui reikia paprastos taisyklės: pastebėjai įtartiną situaciją – sustok, patikrink ir pranešk. Vadovams savo ruožtu reikia pasirūpinti, kad toks pranešimas iš karto pasiektų atsakingus žmones. Saugumo sistemos turi padėti suvaldyti žmogaus klaidą, o darbuotojai – laiku pastebėti tai, ko technologijos gali neįvertinti. Tai įmanoma ne tik nusistačius konkrečias veikimo taisykles, bet ir jų laikantis“, – apibendrina informacinio saugumo ekspertas, „Helmes“ Agile konsultantas Y. Vanderstraetenas.
Apie „Helmes“
„Helmes“ yra tarptautinė skaitmeninės transformacijos įmonė, kurioje dirba daugiau nei 1500 specialistų. Jos plėtros centrai yra Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, o įmonė turi didžiausią dirbtinio intelekto ir duomenų mokslo komandą Baltijos šalyse. Tarp bendrovės klientų yra tokios organizacijos kaip „Airbus“, „Kuehne+Nagel“, „Telia“, „Tele2“ ir „Sanitex“. Įmonės metinės pajamos viršija 117 mln. eurų.
About the Author
