Ar šeimos sampratą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiandien turėtume suprasti taip pat, kaip ją supratome prieš daugiau nei tris dešimtmečius? Diskusijos apie šeimos apibrėžimą ir siūlymai jį keisti atskleidžia platesnę dilemą: kaip aiškinti Konstituciją, kai keičiasi visuomenė, valstybės tarptautiniai įsipareigojimai ir pats gyvenimas?
Atsakymų į naujus klausimus tenka ieškoti ne vien konkrečiuose straipsniuose, bet ir vertinant, kaip jie susiję su kitomis Konstitucijos nuostatomis, konstituciniais aktais ir valstybės, per kelis dešimtmečius pasikeitusios dėl politinių, teisinių ir technologinių aplinkybių, prisiimtais įsipareigojimais.
Šį Lietuvos konstitucinės sistemos ypatumą nagrinėja Mykolo Romerio universiteto (MRU) konstitucinės teisės mokslininkės, profesorė dr. Toma Birmontienė ir docentė dr. Jolita Miliuvienė. Jų straipsnis apie Lietuvos Konstitucijos daugiasluoksniškumą publikuotas tarptautinėje knygoje, kurioje įvairių valstybių mokslininkai nagrinėja konstitucijas, sudarytas iš kelių tarpusavyje susijusių dokumentų, ir aiškinasi, kaip toks modelis veikia praktikoje.
Konstitucija turi ilgesnę atmintį, nei atrodo
Pasak prof. dr. T. Birmontienės, Lietuvos konstitucinė tradicija prasideda gerokai anksčiau nei 1992-ieji. Dabartinės Konstitucijos preambulėje minimi Lietuvos Statutai – XVI amžiuje priimti teisės kodeksai, tapę svarbia Lietuvos teisės istorijos dalimi. Profesorė aiškina, kad norint suprasti šią tradiciją, svarbu matyti ne vien dabartinį Konstitucijos tekstą, bet ir ankstesnius valstybės teisės raidos etapus.
Daugiasluoksniškumas atsispindi ir dabartinėje konstitucinėje sistemoje. Konstitucijos 150 straipsnyje išvardyti keturi konstituciniai aktai, kurie kartu su pagrindiniu tekstu sudaro Lietuvos Konstituciją: 1991 metų Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“, 1992 metų Konstitucinis aktas dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas, Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos įstatymas ir 2004 metų Konstitucinis aktas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Visi jie turi konstitucinę galią.
Taigi Konstituciją sudaro ne vien 154 straipsniai, kuriuos galime atsiversti viename dokumente. Jos nuostatos ir kiti konstituciniai aktai susiję tarpusavyje, o jų reikšmė atsiskleidžia nagrinėjant konkrečius teisinius klausimus. Kai kurių aktų vieta šioje sistemoje taip pat ryškėjo palaipsniui: pavyzdžiui, Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos įstatymo konstitucinį statusą plėtojo Konstitucinio Teismo jurisprudencija, o 2004 metais jis buvo aiškiai įrašytas į Konstitucijos 150 straipsnį.
Kai pasikeičia valstybė, keičiasi ir konstitucinių nuostatų taikymo aplinkybės
Vienas ryškiausių Lietuvos konstitucinės sistemos pokyčių susijęs su naryste Europos Sąjungoje. 2004 metais priimtas Konstitucinis aktas dėl narystės ES pakeitė teisinį kontekstą, kuriame aiškinamos ir ankstesnės Konstitucijos nuostatos. Tai matyti net iš pirmo žvilgsnio gana techniniame klausime – kokius teisės aktus gali priimti Vyriausybė. Iki narystės ES Konstitucinio Teismo doktrinoje buvo pabrėžiama, kad Vyriausybė priima nutarimus. Vėliau, atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį kontekstą, Konstitucinis Teismas 2007 metais patvirtino, kad Vyriausybė gali priimti ir sprendimus.
Dr. J. Miliuvienė pateikia ir su šiandienos aktualijomis susijusį pavyzdį – Konstitucijos 137 straipsnį, draudžiantį Lietuvos teritorijoje steigti užsienio valstybių karines bazes. Ši nuostata nepasikeitė nuo 1992 metų, tačiau per tą laiką Lietuva tapo ES ir NATO nare, iš esmės pasikeitė jos saugumo aplinka ir bendradarbiavimas su sąjungininkais. Šiandien Lietuvoje dislokuojamos sąjungininkų pajėgos, Rūdininkuose kuriama infrastruktūra Vokietijos brigadai. Kaip šią situaciją vertinti Konstitucijos kontekste? Atsakant svarbu atsižvelgti ne tik į atskirą straipsnį, bet ir į pasikeitusias aplinkybes, Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus bei visą konstitucinę sistemą. Šis pavyzdys atskleidžia, kodėl Konstitucijos teksto nekintamumas nebūtinai reiškia, kad jo taikymas visais laikais išlieka toks pat.
Naujų klausimų konstitucinei teisei kelia ir technologijų raida. Nors Konstitucijoje nėra atskiro straipsnio apie dirbtinį intelektą ar socialinių tinklų algoritmus, jų poveikis privatumui, informacijos laisvei ir galimybėms dalyvauti viešajame gyvenime gali būti vertinamas remiantis joje įtvirtintomis teisėmis ir principais.
Panašus – ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo klausimas: nors LRT Konstitucijoje tiesiogiai neminima, anot dr. J. Miliuvienės, „per tris dešimtmečius Konstitucinis Teismas iš informacijos laisvės ir žiniasklaidos nepriklausomumo nuostatų išskaitė aiškų reikalavimą: valdžia negali paversti LRT savo ruporu.“
Konstitucija – ne vien teisininkų reikalas
Konstitucija priimama konkrečiu istoriniu momentu, tačiau jos nuostatos lydi valstybę ir tada, kai pasikeičia jos vieta pasaulyje, visuomenės poreikiai ir kasdienio gyvenimo realybė. Kaip išsaugoti šių nuostatų prasmę ir kartu pritaikyti jas naujiems klausimams – viena svarbiausių temų, kurią šiandien tenka svarstyti konstitucinės teisės specialistams. Visgi tai, kaip aiškinamos Konstitucijos nuostatos, turi įtakos daugeliui visuomenei svarbių klausimų: nuo valstybės institucijų galių ir žmogaus teisių apsaugos iki žiniasklaidos nepriklausomumo bei Lietuvos įsipareigojimų tarptautinėms organizacijoms. Todėl diskusija apie Konstitucijos daugiasluoksniškumą nėra vien akademinis ginčas dėl teisinių sąvokų. Tai ir klausimas, kaip valstybė išlaiko savo pamatinius principus reaguodama į naujus iššūkius.
Šias temas bus galima aptarti 2026 m. spalio 23 dieną MRU kartu su LR Konstituciniu Teismu, Lietuvos advokatūra ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu organizuojamoje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Konstitucijos daugiasluoksniškumas: matomos ir nematomos jos dimensijos“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos dienos išvakarėse renginys vyks Seimo konferencijų salėje. Tarp pagrindinių pranešėjų – Konstitucinio Teismo teisėjas prof. dr. Vytautas Mizaras, Europos Žmogaus Teisių Teismo viceprezidentas dr. jur. Arnfinn Bårdsen ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinis advokatas Rimvydas Norkus.
Plačiau mokslininkių įžvalgas skaitykite: https://www.mruni.eu/news/lietuvos-konstitucija-ir-jos-daugiasluoksniskumas
Tekstą parengė MRU mokslo komunikatorė Laura Stankūnė
Nuotraukos: Lukas Kodis
About the Author
