Pirmojo būsto įsigijimas daugeliui gyventojų yra vienas svarbiausių ir labiausiai apgalvotų finansinių sprendimų gyvenime. Jam paprastai ruošiamasi ne vienus metus – kaupiamas pradinis įnašas, vertinamos skirtingos vietos ir būsto tipai, skaičiuojama, kokio dydžio mėnesio įmoka būtų priimtina, Vis dėlto, net ir gerai apgalvotas pirmasis pasirinkimas nebūtinai lieka vienintelis.
SEB banko duomenimis, Lietuvoje antrai būsto paskolai grįžta 11 proc. klientų – maždaug kas devintas. Pirmą būsto paskolą Lietuvos klientai vidutiniškai ima būdami 35 metų, o antrą – apie 40 metų.
Visose trijose Baltijos šalyse antros būsto paskolos vėliau kreipiasi vidutiniškai 14 proc. klientų: Estijoje tokių klientų dalis yra didžiausia ir siekia 19 proc., Latvijoje – 12 proc.
Kaip pažymi SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Simonas Norbutas, SEB duomenys rodo, kad finansuojant antrą būstą dažniau skolinamasi su bendraskoliu, be to, antrą kartą būstą finansuojantys klientai dažniau renkasi namą, o ne butą. Tai reiškia, kad antra būsto paskola dažniau imama siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas, o ne įsigyti papildomą nekilnojamąjį turtą investiciniais tikslais.
„Pastebime, kad pirmasis būstas vis dažniau tampa ne galutiniu tikslu, o tam tikru gyvenimo etapu. Jaunesni klientai dažnai pirmiausia renkasi būstą, kuris leidžia kuo anksčiau žengti į nekilnojamojo turto rinką, o vėliau, augant pajamoms ir keičiantis poreikiams, svarsto galimybę persikelti į erdvesnį ar kitokio tipo būstą“, – teigia S. Norbutas.
Antro būsto finansavimas dažnai yra natūrali pirmojo sprendimo tąsa, kai per kelerius metus pasikeičia šeimos aplinkybės, poreikiai ir finansinės galimybės. Pirmajam būstui keliami kriterijai gali skirtis nuo tų, kurie svarbūs vėlesniu gyvenimo etapu: atsiranda didesnio ploto, papildomų kambarių, nuosavo kiemo ir privatumo, patogesnio susisiekimo, ugdymo įstaigų šalia ar galimybės dirbti iš namų poreikis.
„Būsto įsigijimas paprastai yra ilgai brandinamas ir atsakingas sprendimas. Tačiau gyvenimo aplinkybės nėra statiškos: gali augti šeima, keistis darbas, pajamos, kasdieniai įpročiai ar požiūris į vietą, kurioje norima gyventi. Todėl po kelių metų dalis žmonių iš naujo įvertina, ar turimas būstas vis dar geriausiai atitinka jų poreikius“, – sako S. Norbutas.
Kartu jis pažymi, kad antros būsto paskolos klientai paprastai jau turi daugiau finansinės patirties. Jie dažniau vertina ne tik paskolos dydį ar palūkanų normą, bet ir bendras būsto išlaikymo sąnaudas, finansinio rezervo poreikį bei ilgalaikį poveikį šeimos biudžetui.
Vis dėlto būsto keitimas neretai gali būti sudėtingesnis procesas nei pirmasis pirkimas. Šeimai svarbu suderinti kelis sprendimus vienu metu: jei pirmąjį būstą nusprendžiama parduoti, reikia įvertinti jo rinkos vertę ir pardavimo laiką, apskaičiuoti, kiek nuosavų lėšų liks po sandorio, numatyti naujo būsto įsigijimo, įrengimo ar remonto išlaidas. Kai kuriais atvejais pereinamuoju laikotarpiu gali tekti padengti išlaidas, susijusias su abiem būstais, todėl vien tik galimybės gauti didesnę paskolą nepakanka.
S. Norbuto teigimu, viena dažniausių klaidų planuojant būsto keitimą yra dėmesio sutelkimas tik į naujo būsto kainą. Ne mažiau svarbu įvertinti visą perėjimo procesą: kiek laiko gali užtrukti esamo būsto pardavimas, kokių papildomų išlaidų pareikalaus įrengimas, persikraustymas ar laikotarpis, kai tenka rūpintis dviem būstais vienu metu.
„Svarstant apie būsto keitimą verta pradėti nuo viso šeimos finansinio vaizdo vertinimo, o ne nuo didžiausios galimos paskolos sumos. Reikia įsivertinti turimus įsipareigojimus, reguliarias išlaidas, planuojamus pokyčius šeimoje ir tai, kiek lėšų liks nenumatytiems atvejams. Finansinis rezervas šiuo laikotarpiu yra ypač svarbus – jis suteikia daugiau ramybės sprendžiant, kada parduoti turimą būstą, kiek skirti naujojo įrengimui ir kokią mėnesio įmoką šeima gali prisiimti neatsisakydama kitų svarbių planų ar poreikų“, – teigia S. Norbutas.
Pasak jo, finansinis lankstumas turėtų būti kuriamas dar mokant pirmąją būsto paskolą. Reguliarus kaupimas, įpročio peržiūrėti šeimos biudžetą formavimas ir atsargus papildomų finansinių įsipareigojimų vertinimas vėliau suteikia daugiau pasirinkimų. Tai nereiškia, kad šeima turi atsisakyti visų kitų tikslų ar kasdienio komforto, tačiau didesniems gyvenimo pokyčiams lengviau pasiruošti, kai dalis pajamų nuosekliai skiriama rezervui ir būsimiems planams.
„Keičiant butą į namą svarbu vertinti ir tai, kad keičiasi ne tik būsto kaina ar paskolos dydis. Didesnis plotas, individualus šildymas, kiemo ir pastato priežiūra, atstumas iki darbo ar ugdymo įstaigų gali reikšti kitokią nuolatinių išlaidų struktūrą. Todėl sprendžiant dėl naujo būsto verta į skaičiavimus įtraukti ne tik banko įmoką, bet ir visą numatomą gyvenimo jame kainą“, – akcentuoja SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas.
About the Author
