Ryškios reklamos, spalvingi darbo skelbimai, skambiai deklaruojamos patrauklios darbo sąlygos – tik dalis priemonių, kurias pasitelkia darbuotojų ieškančios įmonės. Vis dėlto, tokia romantiškai prasidėjusi „meilės istorija“ tarp įmonės ir darbuotojo toli gražu ne visada virsta gražia pasaka su laiminga pabaiga. Kaip rašoma „Omnisend“ pranešime žiniasklaidai, pasitaiko situacijų, kai kruopščiai kuriamas patrauklaus darbdavio įvaizdis iš tikrųjų gerokai prasilenkia su darbo vietoje pasitinkančia realybe.
Remiantis agentūros „DID Moons“ atliktu darbuotojų lūkesčių tyrimu, 8 iš 10 apklaustų darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų darbdavio įvaizdis yra svarbus veiksnys renkantis naują darbovietę. Net 62 proc. apklaustųjų vienu iš esminių įmonės reputaciją kuriančių ir palaikančių elementų įvardija sąžiningumą darbuotojų atžvilgiu.
„Šie duomenys tik patvirtina, kad darbdavio įvaizdis yra svarbus faktorius, o didžioji dalis žmonių geba kritiškai įvertinti šioje srityje dedamas įmonių pastangas. Tačiau realaus pasaulio pavyzdžiai rodo, jog įvaizdžio kūrimas ir puoselėjimas vis dar yra gana sunki užduotis. Dalis žmonių, pradėję dirbti naujoje vietoje, gana greitai pasijaučia truputį apgauti. Kita vertus, egzistuoja ir kita medalio pusė. Net ir tobulai išpildoma darbdavio įvaizdžio strategija neatitiks darbuotojo lūkesčių, jeigu jie bus iš fantastikos srities“, – pastebi „Omnisend“ darbdavio įvaizdžio specialistė Monika Baronė.
Komunikacija darbo kultūros neatstos
Paklausta, kokias klaidas dažniausiai daro organizacijos, norinčios susikurti ir puoselėti patrauklaus darbdavio įvaizdį, M. Baronė visų pirma įvardija norą komunikuoti, kai iš tikrųjų nėra apie ką komunikuoti. Anot jos, dalis įmonių tiesiog nori būti matomos kaip rinkos lyderės, inovatorės, tačiau nesiima veiksmų, kurios pagrįstų tokį siekį.
„Tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje yra įmonių, kurios nori būti dar vienomis „Apple“, „Anthropic“ ar kitomis inovatorėmis, pritraukiančiomis didžiausius talentus. Tokiais atvejais jos paprastai tiesiog bando kopijuoti minėtųjų gigančių komunikaciją. Tik yra problema. „Apple“ turi tiek įdirbio, kad jiems jau net nereikia komunikuoti apie save įprastais kanalais. Be to, tokios įmonės nuolat tobulina savo darbo kultūrą, vidines tvarkas, skiria daug dėmesio darbuotojams, todėl joms net nereikia potencialių kandidatų ieškoti pasitelkiant lauko ar kitą reklamą. Varžytis su jomis – bergždžias reikalas. Jeigu labiau rūpinsiesi išoriniu įvaizdžiu, o ne vidiniais procesais, labai lengvai prarasi tiek esamus, tiek būsimus darbuotojus“, – teigia specialistė.
Kaip elgtis, kai įmonėje susiduria dvi kultūros?
Jeigu kai kuriose organizacijose darbo kultūra iš viso neegzistuoja, kitose po vienu stogu jos sutelpa dvi. Taip labai dažnai pasitaiko į moteris orientuotose paslaugų įmonėse, veikiančiose stiliaus, sveikatos sektoriuose.
Kaip aiškina M. Baronė, tokios organizacijos susiduria su klausimu: kaip į švelniai ir mielai atrodančią industriją pritraukti inžinerinės srities darbuotojus? Be viso to, potencialiems kandidatams, kurių dėmesį atkreipė eiliniams vartotojams skirta reklama, dar reikia paaiškinti ir tai, kiek daug tokiame „švelniame ir pūkuotame“ sektoriuje iš tikrųjų reikia sunkiai dirbti.
„Laimei, čia yra išeitis: atskirti darbdavio komunikaciją nuo produktinės. Pavyzdžiui, įprastų vartotojų naudojamuose kanaluose – „Meta“, „TikTok“ ir kt. – palikti produktų, paslaugų reklamas ir nedaryti jokios darbdavio įvaizdžio komunikacijos. Pastarosios vieta – „LinkedIn“ ir kituose kanaluose, taip pat specializuotuose renginiuose ir pan. Praverčia ir kiti netradiciniai formatai, kurie gali sudominti potencialius darbuotojus“, – sako „Omnisend“ atstovė.
Didelis įdirbis vidinėje kultūroje – iššūkis komunikacijai
Lietuvoje ir pasaulyje veikia organizacijos, kuriose darbo kultūra – itin gerai sustyguota. Pagrindiniai tokių įmonių atributai – geri vadovai, realios tobulėjimo galimybės, aiškiai komunikuojamos ir panaudojamos papildomos naudos. Tiesa, net ir tokia, regis, geidžiama situacija pateikia savų komunikacinių iššūkių.
„Kaip potencialiems darbuotojams įdomiai ir patraukliai pristatyti darbovietę, kurioje viskas veikia, kur nėra jokių dramų ir pan.? Žinoma, galima susitelkti į laiko patikrintą, bet sterilią komunikaciją: tvarkingas karjeros internetinis puslapis, įmonės pasiekimai, pripažinimai, deklaruojama įvairovė ir pan. Tačiau galima kaip tik rinktis kardinaliai priešingą kelią ir „pasileisti plaukus“, – teigia M. Baronė.
Su didžiausiais komunikacijos iššūkiais paprastai susiduria tos produktus kuriančios organizacijos, kurių produktų komunikacija drąsesnė už darbdavio įvaizdį. Anot specialistės, tokiu atveju vertėtų išdrįsti perlipti per save bei nepabijoti apie įmonę kalbėti kitaip, nei galbūt įsivaizduotų aplinkiniai.
„Sklandžiai veikiančioms, gera darbo kultūra pasižyminčioms organizacijoms darbdavio įvaizdžio komunikacijoje neretai pritrūksta to kabliuko, kuris ir patrauktų potencialių kandidatų dėmesį. To nedarančios įmonės pralaimi drąsiau komunikuojančioms organizacijoms. Vis dėlto, renkantis drąsius sprendimus, nereikėtų užmiršti ir gerųjų praktikų higienos. Būtina rodyti ne vien smagias akimirkas, bet ir tai, kas iš tikrųjų iliustruoja tą gerą darbo kultūrą“, – tvirtina „Omnisend“ darbdavio įvaizdžio specialistė.
„Omnisend“ – Lietuvoje įkurtas technologijų startuolis, sėkmingai veikiantis be išorinių investicijų. Įmonė ne vienerius metus patenka į sparčiausiai augančių Europos įmonių reitingą, sudaromą „Financial Times“. Bendrovės augimą skatina ne tik finansiniai rezultatai, bet ir stipri, brandi kultūra, kurioje darbuotojų gerovė tampa realia praktika, o ne pažadu.
Šiuo metu „Omnisend“ komandą sudaro daugiau nei 250 žmonių, dirbančių Vilniuje, Kaune ir Čarlstone (JAV). Bendrovė sėkmingai vysto tarptautinę el. pašto ir SMS rinkodaros platformą, kuria naudojasi daugiau nei 150 tūkst. el. komercijos verslų visame pasaulyje.
About the Author
