Rugsėjo 10 d. 13.15 val. Žemės ūkio ministerijoje vyks žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos vadovaujamas Žemės ūkio ministerijos Kolegijos posėdis.
Vienas pagrindinių posėdžio klausimų – paramos skyrimas žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių dėl tręšiamųjų produktų, kuro ir energijos kainų padidėjimo. Bendra planuojama paramos suma siekia 19,576 mln. eurų.
Žemės ūkio ministerija siūlo augalininkystės ūkiams paramą mokėti pagal deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą, taikant iki 300 ha ribą vienam veiklos subjektui. Preliminari išmoka siektų 9,77 Eur/ha. Pienininkystės ūkiams siūloma paramą skirti pagal laikomų pieninių karvių skaičių – iki 300 karvių vienam subjektui, preliminariai po 18,34 Eur už karvę.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga atkreipia dėmesį, kad siūlomas modelis yra administraciškai paprastas, tačiau kyla klausimas, ar jis pakankamai tiksliai atspindi realų krizės poveikį skirtingoms žemės ūkio veikloms.
Skirtinguose sektoriuose kuro, trąšų, energijos ir kitų gamybos išteklių poreikis reikšmingai skiriasi. Todėl vienodas paramos tarifas už hektarą gali lemti situaciją, kai labai skirtingo gamybos intensyvumo ūkiai vertinami vienodai, nors jų faktiškai patirtos papildomos sąnaudos nėra vienodos.
LJŪJS taip pat mano, kad turi būti aiškiai pagrįstas sprendimas gyvulininkystėje paramą koncentruoti tik į pienininkystės sektorių. Pieno ūkių ekonominė situacija yra sudėtinga, tačiau kuro ir energijos kainų augimą patyrė ir mėsinės galvijininkystės, avininkystės, kiaulininkystės, paukštininkystės bei kiti gamybiniai ūkiai.
Todėl, LJŪJS nuomone, parama neturėtų būti skirstoma mechaniškai po lygiai, tačiau ji turėtų būti paskirstoma proporcingai ir pagal vienodai visiems sektoriams taikomus objektyvius kriterijus.
Vertinant kuro kainų poveikį, kaip vienas iš kriterijų galėtų būti naudojamos jau valstybės nustatytos skirtingų žemės ūkio veiklų gazolių normos, kurios atspindi nevienodą kuro poreikį skirtingose gamybos kryptyse. Kartu turėtų būti įvertinamas ir trąšų, energijos bei kitų gamybos išteklių kainų poveikis.
Svarbu, kad paramos modelis būtų orientuotas į realią žemės ūkio produkcijos gamybą ir leistų paramą gauti visiems sektoriams, kurie objektyviais duomenimis gali pagrįsti dėl krizės patirtą ekonominį poveikį.
Kartu turėtų būti taikomos paramos lubos, kad ribotos lėšos nesusikoncentruotų keliuose didžiausiuose ūkiuose, o vertinant paramai tinkamus plotus būtų atskirti tiesiogiai su gamyba nesusiję plotai ir tie plotai, kurie yra būtina gyvulininkystės ar kitos prekinės gamybos dalis.
LJŪJS pozicija – krizės poveikis neapsiribojo viena žemės ūkio šaka, todėl ir paramos sistema turi būti pagrįsta ne iš anksto pasirinktų sektorių išskyrimu, o realiu ir palyginamu ekonominiu poveikiu.
Posėdyje taip pat bus svarstomas profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimų fiziniams asmenims, registruojantiems ūkininko ūkį, klausimas.
Kolegijos posėdis vyks mišriu būdu – Žemės ūkio ministerijos 399 salėje ir nuotoliniu būdu per „Microsoft Teams“.
About the Author
