Vilniaus universiteto jaunųjų tyrėjų komanda, vadovaujama dr. Deniso Sokolo ir doktoranto Jono Žurausko iš Chemijos ir geomokslų fakulteto, laimėjo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansavimo projektą „Mano pirmoji tyrimų komanda“. Komandai skirta 350 000 eurų trejų metų tyrimams, kurių tikslas – sukurti naujovišką būdą naikinti mikroplastiką naudojant šviesą ir garsą. Ši jaunųjų mokslininkų idėja, gimusi universiteto laboratorijoje, gali tapti atsakymu į vieną opiausių šiandieninio pasaulio klausimų.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo tarybos programa „Mano pirmoji tyrimų komanda“, kurios padedami perspektyvūs jaunieji mokslininkai gali kurti tyrėjų grupes ir pradėti savarankišką karjerą. Finansavimas bus skiriamas įrangai ir reagentams. „Tai reiškia neabejotiną tolesnės mokslinės karjeros sėkmę ir užtikrintumą ateinančius trejus metus“, – sako tyrėjai.
Tyrimo komandos projekto tema – fotokatalitinis mikroplastiko skaidymas – yra itin aktuali šiandieniniam pasauliui. Mikroplastikas tampa vis didesne problema – jo dalelės yra pavojingos ir kaupiasi vandenyje, dirvoje ir ore, patenka į augalų, gyvūnų ir žmonių ląsteles.
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto komanda siūlo inovatyvų kelią – fotokatalitinį skaidymą. Tai procesas, kurio metu fotokatalizatorius, veikiamas šviesos, pagreitina cheminių junginių skilimą. Be šviesos, tyrėjai pasitelks ir garso bangas, kurios padės reakcijoms veikti efektyviai. Dr. Deniso Sokolo patirtis paviršių chemijoje bei medžiagotyroje ir dokt. Jono Žurausko – fotokatalinėje organinėje chemijoje sudarė tvirtą pagrindą šiam bendradarbiavimui. „Mes postulavome, kad tokia šviesos ir garso samplaika gali būti efektyviai panaudota mikroplastiko skaidymui“, – pasakoja tyrėjai.
Tyrėjai pripažįsta, kad šių dviejų metodų samplaika ir efektyvus pritaikymas iš esmės dar nėra išvystyti, tačiau detalių kol kas neatskleidžia. Žinoma tiek – „tandeme panaudojama per mediumą besiskverbianti šviesa ir garso bangos, kurios leidžia atidengti vis naujus mikroplastiko sluoksnius efektyviam jo skaidymui. Visų rūšių mikroplastikas – tai ambicingas, bet aiškiai apibrėžtas taikinys.“ Likusių detalių mokslininkai kol kas neatskleidžia.
Svarbu paminėti, kad projekto apimtis yra kur kas platesnė nei vien cheminis mikroplastiko skaidymas. Projektas apima išsamią mikroplastiko podegradacinių produktų cheminę analizę ir biocheminius tyrimus, jų sąveiką su ląstelėmis ir toksiškumą. „Svarbu ne tik suskaidyti mikroplastiką, bet ir suprasti, kas lieka po to ir ar tai saugu žmogui bei aplinkai“, – pabrėžia komanda.
Svajonių rezultatas aiškus ir konkretus – dvi aukšto lygio mokslinės publikacijos ir didesnio masto (up-scaled) procesas. Tai ne tik mokslinė ambicija, bet ir realus žingsnis praktinio pritaikymo link. Komanda pabrėžia, kad moksliniai atradimai neturėtų likti vien akademiniuose žurnaluose. Tyrėjai aktyviai ieško bendradarbiavimo su pramone – vandens valymo, aplinkosaugos ir perdirbimo sektoriaus įmonėmis, kurioms mikroplastiko problema yra kasdienė realybė. „Mūsų tikslas – ne tik publikacijos, bet ir realiai veikiantis sprendimas, kuris galėtų būti pritaikytas pramonėje“, – sako komanda. Tyrėjai kviečia suinteresuotas įmones ir organizacijas kreiptis dėl galimos partnerystės, nes globalios problemos sprendžiamos tik jungiant mokslo žinias ir pramonės galimybes.
O jauniems, dar tik mokslinę karjerą svarstantiems žmonėms tyrėjai linki vieno – nebijoti ir atkakliai, su didžiule jėga eiti savo tikslo link. Šis projektas rodo, kad VU Chemijos ir geomokslų fakulteto jaunųjų mokslininkų idėjos gali keisti pasaulį ir spręsti globalias problemas.
About the Author
