Vilniaus miesto savivaldybė ir LTG grupė rengiasi maždaug 55 ha teritorijos tarp Panerių gatvės ir geležinkelio transformacijai. Šiandien geležinkelio, gamybos ir sandėliavimo funkcijas atliekanti teritorija ateityje virs gyvybinga, atvira ir daugiafunkce miesto dalimi. Svarbiu šio virsmo etapu taps šių metų pabaigoje planuojamas skelbti tarptautinis urbanistinės vizijos konkursas, kurį organizuos sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija.
Prie Panerių gatvės esanti teritorija šiandien nėra visavertiškai integruota į miesto urbanistinę struktūrą. Geležinkelio infrastruktūra riboja ryšius tarp sparčiai augančių bei intensyviai besitransformuojančių Naujamiesčio, Naujininkų rajonų ir centrinės miesto dalies. Teritorijoje dominuojančios geležinkelio, pramonės ir sandėliavimo funkcijos riboja jos sąveiką su aplinkiniais rajonais.
Transformacija atvers teritoriją miestui, pagerins pietinio Naujamiesčio urbanistinę struktūrą, sukurs naujus ryšius, viešąsias ir žaliąsias erdves bei spręs šiandieninės fragmentacijos ir susisiekimo problemas.
„Ši teritorija yra viena iš strategiškai svarbiausių Vilniaus plėtros krypčių. Siekiame šiandien menkai išnaudojamoje miesto dalyje sukurti gyvybingą, žmonėms patrauklų rajoną, kuris stiprintų miesto konkurencingumą, kurtų naujas galimybes verslui, inovacijoms ir bendruomenėms. Tarptautinis konkursas leis pritraukti geriausias urbanistines idėjas ir rasti ambicingiausią bei kokybiškiausią teritorijos vystymo viziją“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Nauja miesto dalis – augantis inovacijų rajonas ir daugiafunkcis centras
Pietinė Naujamiesčio dalis jau tapo viena dinamiškiausių Vilniaus transformacijos teritorijų. Čia įsikūrę sėkmingi Lietuvos technologijų verslai ir vienaragiai pritraukia tarptautinius talentus, o greta telkiasi kūrybinės industrijos, kultūros iniciatyvos ir naujos miesto gyvenimo formos.
„Šios teritorijos potencialas yra gerokai didesnis nei tiesiog buvusių geležinkelio ir pramonės teritorijų konversija. Pietiniame Naujamiestyje jau natūraliai formuojasi stipri technologijų, kūrybinių industrijų ir inovacijų ekosistema, todėl mūsų užduotis – urbanistinėmis priemonėmis sudaryti sąlygas jai augti ir kartu kurti visavertę miesto dalį. Tai neturi tapti uždaru verslo ar biurų rajonu. Čia turi atsirasti miesto gyvenimo įvairovė – darbo vietos, būstas, paslaugos, kultūra, viešosios ir žaliosios erdvės, o svarbiausia – nauji ryšiai su Naujamiesčiu, Naujininkais, stotimi ir likusiu miestu. Turime unikalią galimybę šiandien miestą skiriančią infrastruktūrą paversti jį jungiančia teritorija“, – teigia Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.
Teritorijoje turėtų susitikti verslas, mokslas, technologijos, kultūra ir kūrybinės industrijos, o tarp skirtingų sričių, organizacijų ir žmonių atsirasti sąlygos naujoms partnerystėms bei idėjoms. Šios erdvės turėtų tarnauti ne tik čia veikiančiai bendruomenei, bet ir visiems vilniečiams bei miesto svečiams.
Strateginė vieta ir vietos tapatybė
Centrinė lokacija, geležinkelio stotis ir ryšys su oro uostu sudaro prielaidas teritorijai tapti svarbia miesto, šalies ir net tarptautinės infrastruktūros dalimi bei vienais iš naujų Vilniaus miesto vartų.
„Įgyvendindami geležinkelių modernizavimo projektus, kuriame efektyvesnę infrastruktūrą ir kartu atveriame naujas galimybes miestų plėtrai. Teritorijose, kurių mūsų veiklai ateityje reikės mažiau, siekiame sudaryti prielaidas pokyčiams, kad jie kurtų vertę ne tik geležinkeliams, bet ir miestui. Suprantame šios teritorijos svarbą Vilniui, todėl kartu su savivaldybe ieškome geriausių sprendimų, kaip ją integruoti į miesto gyvenimą, sukurti erdves žmonėms, verslui ir inovacijoms. Tai galimybė teritoriją, kuri ilgą laiką buvo skirta techninėms funkcijoms, paversti reikšminga sostinės augimo ir plėtros dalimi“, – teigia LTG grupės l. e. p. generalinis direktorius Arūnas Rumskas.
Teritorijos transformacija taip pat turėtų įprasminti jos istoriją. Vertingi istoriniai geležinkelio ir pramonės pastatai galėtų būti pritaikomi naujoms funkcijoms ir integruojami į šiuolaikinę miesto struktūrą, o vietos istorija taptų naujo rajono tapatybės dalimi.
Tarptautinis konkursas – vientisai teritorijos vizijai
Dar 2022 m. Vilniaus miesto savivaldybė ir LTG susitarė bendradarbiauti transformuojant geležinkelių teritorijas bei palaipsniui iškeliant veiklą iš miesto centro, o 2024 m. inicijuotas detaliojo plano rengimas. Dabar siekiama suformuoti vientisą urbanistinę viziją, kuri taptų pagrindu tolesniems planavimo sprendiniams.
Maždaug 55 ha teritorijos tarp Panerių gatvės ir geležinkelio transformacijos tarptautinį urbanistinės vizijos konkursą planuojama skelbti 2026 m. pabaigoje.
Konkurso dalyviams bus keliama užduotis pasiūlyti teritorijos urbanistinę struktūrą, viešųjų erdvių ir želdynų sistemą, mobilumo sprendinius bei integravimo į aplinkines miesto dalis principus. Vienas svarbiausių uždavinių – įveikti geležinkelio kuriamus barjerus, sukurti naujus fizinius, funkcinius ir socialinius ryšius, integruoti kultūros paveldą bei užtikrinti teritorijos vystymo lankstumą.
Tokio masto transformacija reikalauja kompleksinio ir tarpdisciplininio sprendinio, apimančio urbanistiką, architektūrą, kraštovaizdį, mobilumą, kultūros paveldą bei socialinius ir ekonominius aspektus. Tikimasi, kad konkurso rezultatai padės suformuoti aiškią teritorijos transformacijos kryptį ir taps pagrindu vienam svarbiausių sostinės urbanistinių projektų artimiausiais dešimtmečiais.
Apie UAB Vilniaus vystymo kompaniją
Sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija kuria šiuolaikinio Vilniaus veidą. Būdama viena iš pagrindinių sostinės viešųjų infrastruktūros projektų įgyvendintojų, įmonė nuosekliai siekia aukščiausių standartų nekilnojamojo turto projektavimo, vystymo ir administravimo srityje. Įmonė teikia Vilniaus miesto teritorijų planavimo, savivaldybei priklausančių viešosios paskirties objektų projektavimo ir statybos valdymo bei priežiūros paslaugas, administruoja Vilniaus miesto ugdymo įstaigų pastatus bei rūpinasi Vilniaus miesto nekilnojamuoju turtu.
About the Author
