Jau tapo gražia tradicija per Šiaulių gimtadienį pagerbti profesinėje ar visuomeninėje veikloje nusipelniusius žmones. Šiemet „Auksinio šaulio“ padėkos ženklas bus įteiktas žinomam Šiaulių ir Lietuvos kalbininkui, profesoriui habilituotam daktarui Kazimierui Romualdui Župerkai.
„Auksinio šaulio“ padėkos ženklas skiriamas iškiliems švietimo, sporto, verslo, kultūros ir kitų sričių atstovams, savo profesine veikla garsinantiems ne tik Šiaulius, bet ir Lietuvą. Jis teikiamas už nuoširdų atsidavimą darbui, ypatingas iniciatyvas, išskirtinius poelgius, pelnytą šiauliečių pripažinimą ir pasitikėjimą.
Šiaulių miesto gimtadienio proga rugsėjo 10 d. vyksiančiame iškilmingame vakare bus įteiktos garbės piliečio regalijos ir „Auksinio šaulio“ padėkos ženklas. Šį ženklą Šiaulių meras Artūras Visockas įteiks Šiaulių miesto garbės piliečiui, Šiaulių universiteto profesoriui emeritui, lietuvių kalbos stilistikos pagrindų kūrėjui, vadovėlių autoriui ir žinomam Lietuvos kalbininkui – Kazimierui Romualdui Župerkai.
Vienas didžiausių K. R. Župerkos nuopelnų – jo indėlis siekiant sovietmečiu grąžinti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą.
Kazimieras Župerka parengė pirminį 1988 m. Šiauliuose vykusios Kalbos šventės organizatorių kreipimosi į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą tekstą. Kreipimesi buvo primygtinai raginama kuo greičiau įteisinti lietuvių kalbą kaip valstybinę. Kreipimąsi 1988 m. spalio pradžioje pateikė Lietuvos kultūros fondo Šiaulių skyriaus taryba.
1988 m. lapkričio 18 d. Aukščiausiosios Tarybos posėdyje, svarstant lietuvių kalbos valstybinio statuso klausimą, buvo perskaityta kreipimosi ištrauka. Tą pačią dieną lietuvių kalbai suteiktas valstybinės kalbos statusas.
Taigi prof. K. Župerkos indėlis buvo tiesioginis – jis parengė kreipimosi tekstą, o šio dokumento argumentai pasiekė Aukščiausiosios Tarybos posėdį.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pabrėžia, kad lietuvių kalba yra valstybingumo pagrindas. Jei nėra lietuvių kalbos, nėra ir Lietuvos.
„Lietuvių kalbos kelias siekiant valstybinės kalbos statuso buvo nuoseklus ir sunkus, tačiau nuo 2022 metų prasidėjo kitas žygis, šįkart menkinantis lietuvių kalbos svarbą. Pirmiausia greta lietuviškos abėcėlės atsirado svetimų raidžių, ir tai dar ne pabaiga. Taigi panašu, kad ateina laikas, kai vėl turėsime kovoti už savo gimtosios kalbos ateitį. Nuoširdžiai dėkoju tiems, kurie ilgus metus rūpinosi šiuo svarbiu tautos gyvybės medžiu. Įteikdamas „Auksinio šaulio“ padėkos ženklą prof. Kazimierui Župerkai, kartu padėkosiu visiems lietuvių kalbos puoselėtojams“, – sako meras A. Visockas.
Plačiau apie grėsmes lietuvių kalbai čia:https://www.etaplius.lt/aktualijos/politika/s-tumenas-okupantai-bande-isstumti-lietuviu-kalba-dabar-tai-darome-patys/399301.
2003 m. už nuopelnus Šiaulių miestui ir Lietuvai humanitarinių mokslų srityje, jaunųjų pedagogų ir mokslininkų ugdymą bei indėlį į kalbotyros ir kalbos kultūros studijas Kazimierui Župerkai suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas.
2018 m. minint valstybės atkūrimo šimtmetį, K. Župerka apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Lietuvių kalbai savo profesinį kelią paskyrė ir K. R. Župerkos sutuoktinė Joana Župerkienė – ilgametė lietuvių kalbos pedagogė. Šią vasarą Kazimieras ir Joana Župerkos paminėjo solidžią 65-erių metų santuokos sukaktį.
Kazimieras Romualdas Župerka
Žinomas kalbininkas gimė 1937 m. kovo 4 d. Gėlainiuose, Kėdainių rajone. 1958 m., baigęs Šiaulių pedagoginį institutą, buvo pakviestas likti dirbti instituto Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje. 1970–1972 m. dirbo šios katedros docentu, 1972−1977 m. ėjo prorektoriaus mokslo ir mokymo reikalams pareigas, vėliau dirbo Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentu. Iki 2007 m. ėjo Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros vedėjo pareigas. 1969 m. K. R. Župerka apgynė daktaro, anuomet – filologijos mokslų kandidato, disertaciją. 1995 m. jis apgynė habilitacinį darbą „Kalbos priemonių konkurencija kaip lietuvių kalbos stilistikos objektas“, o 2000 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
Šiaulių miesto savivaldybės informacija
V. Lebedžio nuotraukos
About the Author
