Inovacijų agentūros inicijuotas misijų projektas sutelkė šalies mokslininkus ir verslą tam, kad nacionalinės bei kibernetinės grėsmės būtų užkardytos dar iki joms sukeliant žalą. Lietuvos tyrėjai ėmėsi kurti pažangias kvantines technologijas, gebančias iš anksto apskaičiuoti ir įspėti apie kylančius pavojus elektroninėje erdvėje. Mokslininkai svarsto ir apie šių sprendimų pritaikymą nacionalinio saugumo klausimais.
Kauno technologijos universiteto Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovo prof. dr. Šarūno Grigaliūno teigimu, dabartinės saugumo sistemos dažniausiai reaguoja tik tada, kai incidentas jau įvyksta. Siekdami tai pakeisti, Kauno technologijos universiteto Kibernetinio saugumo centro mokslininkai kuria algoritmus ir sistemas, paremtus kvantiniais skaičiavimais – jie leis numatyti būsimus iššūkius ir užkirsti jiems kelią iš anksto. Pavyzdžiui, kuriamas kvantinis kompiuteris padės apsisaugoti ne tik nuo sukčių ir atakų kibernetinėje erdvėje, bet ir nuo kitokio pobūdžio grėsmių Lietuvai.
Nuo padarinių šalinimo prie proaktyvios gynybos
Prof. dr. Šarūnas Grigaliūnas pabrėžia, kad tradicinis modelis šiuolaikinių atakų kontekste tampa nebeveiksmingas.
„Dabartinės sistemos mūsų geba eiti paskui – skubame taisyti tai, kas sugedo. Tačiau strategiškai turėtume galvoti kitaip. O kas jeigu mes pasistatytume frontą iš kvantinio kompiuterio skaičiavimo ir matytume ne tik incidento padarinius, o galėtume pagal skaičiavimus žinoti, kokie incidentai ir kur potencialiai atsitiks ateityje? Tuomet tai būtų nebe ėjimas paskui, o tikroji gynyba“, – pasakoja prof. dr. Šarūnas Grigaliūnas.
Mokslininkas pateikia konkretų ir pastaruoju metu itin aktualų pavyzdį su vis į Lietuvą įskrendančiais dronais. Kvantiniais skaičiavimais paremti sprendimai leistų prognozuoti tolesnius piktavalių žingsnius.
„Tarkime, girdime pavojaus signalą, kad įskrido dronas. Kvantinis kompiuteris gali pasakyti, kad ataka bus konkrečioje vietoje, procentiniu tikslumu. Jei taip atsitiko, kad dronas jau įskrido į mūsų teritoriją, tai praradimas, tačiau su kvantinėmis technologijomis žinotume, kaip turėtume reaguoti į kitą potencialų žingsnį: ką turėtume ginti arba kas bus paveiktas“, – aiškina prof. dr. Šarūnas Grigaliūnas.
Misijos, jungiančios mokslą, verslą ir valstybės saugumą
Kad tokios pažangios technologijos kuo greičiau pasiektų praktinį taikymą ir galėtų apsaugoti mūsų finansus bei asmeninius duomenis nuo sukčių elektroninėje erdvėje, taip pat padėtų kovoti prieš kitą kenkėjišką veiklą, Inovacijų agentūra inicijavo projektą, paremtą konkrečiomis misijomis. Jos finansuoja būtent praktiškai pritaikomų sprendimų kūrimą, sutelkiant mokslą ir verslą. Tai stiprina visą šalies inovacijų ekosistemą ir skatina aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.
Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas akcentuoja šios iniciatyvos svarbą šiandienos geopolitiniame kontekste.
„Projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“ sutelkė mūsų pažangiausią mokslą ir perspektyviausius verslus spręsti visai visuomenei kylančias problemas ir iššūkius. Inovacijos buvo kuriamos trijose srityse: kibernetinio saugumo, sveikatos ir neutralumo klimatui. Būtent „Saugios ir įtraukios e-visuomenės“ misija, kurios pagrindu vystomos ir kvantinės technologijos, niekada nebuvo tokia svarbi kaip dabar, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, kibernetines grėsmes ir iššūkius, kylančius kiekvienam iš mūsų“, – sako M. Survilas.
Anot Inovacijų agentūros atstovo, kuriami proaktyvūs įrankiai nebus tik laboratoriniai eksperimentai – jie bus tiesiogiai perduodami saugumo institucijoms ir tarnaus visai visuomenei.
„Šios misijos rėmuose kuriamos inovacijos, įvairios technologijos, kurios skenuoja mūsų kibernetinę erdvę ir siekia padaryti šią erdvę saugesne kiekvienam iš mūsų. Tie produktai pasieks gyventojus, saugumo institucijas ir padarys tą erdvę saugesne. Praktinis pavyzdys – finansinių technologijų saugumas: daugelis gyventojų dabar susiduria su pinigų plovimu, apgaule internetinėje erdvėje. Misijos ribose buvo kuriami sprendimai, kurie pagelbės ir prevenciškai sustabdys būtent šias grėsmes“, – tvirtina M. Survilas.
Milijoninis finansavimas šalies atsparumui
Misijos „Saugi ir įtrauki e. visuomenė“ biudžetas siekia 24 mln. eurų. Iš viso projektas sutelkė daugiau nei 88 mln. Eurų iš Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo bei Lietuvos respublikos biudžeto lėšų, kurios buvo nukreiptos į svarbiausių šalies iššūkių sprendimą.
Projekto metu sukurta pridėtinė vertė ties jo pabaigos terminu nesibaigs: trys projekto metu įkurti kompetencijų centrai kvies infrastruktūra ir išvystytomis kompetencijomis naudotis tiek mokslininkus, tiek verslo atstovus. Kompetencijų centrai ne tik taps profesionalų traukos centrais, bet ir projekto metu sukurtos infrastruktūros dėka generuos pajamas iš teikiamų mokslinių tyrimų paslaugų, taip prisidėdami prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos. Numatytas projekto tęstinumo laikotarpis – iki 2029 m.
About the Author
