2026 m. rugsėjo 13 d.
Ūkininkų susierzinimą didina ne tik užmirkę laukai, bet ir papildomi pievų priežiūros reikalavimai. Daliai galvijus laikančių ūkių neužtenka laukus nuganyti – po ganymo dar tenka papildomai nušienauti ir išvežti likusią žolę.
Įprastomis sąlygomis tai būtų vienas iš kasdienių ūkio darbų. Tačiau šiemet, kai laukai patvinę ir technikai į juos patekti sudėtinga, toks reikalavimas tampa papildomomis kuro, darbo ir technikos sąnaudomis vien tam, kad būtų įvykdyta administracinė prievolė.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas sako, kad tokiomis sąlygomis ypač išryškėja biurokratinė našta vidutiniams šeimos ūkiams.
„Kai ūkininkui per balas reikia važiuoti į jau nuganytą lauką vien tam, kad papildomai nupjautų gyvulių paliktas išėdas – ūkininkų kalboje kartais vadinamas tiesiog „šūdynėmis“ – kyla natūralus klausimas: ar tokia administracinė našta tikrai padeda vidutiniam šeimos ūkiui, ar ministerija savo taisyklėmis nekuria dar vienos kliūties gyvulininkystei? Ypač tokiais metais kaip šie, kai ūkininkai jau kovoja su liūčių, audrų ir elektros tiekimo sutrikimų padariniais“, – sako P. Astrauskas.
Ūkininkų atstovai ragina Žemės ūkio ministeriją dar kartą įvertinti šių metų išskirtines meteorologines sąlygas ir priimti papildomus sprendimus gyvulininkystės ūkiams.
2025 m. rugpjūčio 29 d., taip pat esant ilgalaikiam lietingam laikotarpiui, ministro įsakymu Nr. 3D-449 buvo ne tik koreguojami atskirų veiklų terminai, bet ir atsisakyta dalies pievų šienavimo reikalavimų.
Šiemet pievų šienavimo ir nuganymo terminas pratęstas iki rugsėjo 15 d., tačiau iki jo pabaigos liko vos dvi dienos. Ūkininkų organizacijos kelia klausimą, ar vien termino pratęsimas yra pakankamas sprendimas, kai dalyje teritorijų laukų būklė išlieka kritinė – dirvos permirkusios, vietomis stovi vanduo, o technikai patekti į laukus vis dar labai sudėtinga.
P. Astrausko teigimu, sprendimų logika turėtų būti grindžiama ne vien vienodu terminu visai šaliai, bet ir proporcingumo principu.
„Jeigu dėl gamtinių sąlygų žmogus objektyviai negali atlikti darbo, valstybė neturėtų jo statyti į situaciją, kurioje jis privalo rinktis – rizikuoti technika ir dirvožemiu arba rizikuoti parama. Praėjusiais metais buvo parodyta, kad esant išskirtinėms aplinkybėms galima taikyti lankstesnius sprendimus. To paties nuoseklumo tikimės ir šiemet“, – sako P. Astrauskas.
Kad ekstremalios sąlygos ūkiuose nėra tik administracinė problema, rodo ir pačių ūkininkų patirtis. Marijampolės rajone ekologinį šeimos ūkį valdanti ir galvijus auginanti ūkininkė Eglė Markevičiūtė pasakoja, kad po audros vienu metu teko spręsti kelias kritines problemas.
„Šie metai išskirtiniai. Po audros ne tik neturėjome elektros – dėl to neturėjome ir vandens. Tai labai apsunkino galvijų priežiūrą ir ganymą. Elektra ūkyje reikalinga ne tik buityje: nuo jos priklauso vandens tiekimas, elektriniai aptvarai ir kiti kasdieniai darbai. Galvijai ganomi laukuose, neretai keliose skirtingose vietose, todėl dingus elektrai kilo problema, kaip užtikrinti jų saugumą ir priežiūrą. Prie viso to dar prisidėjo labai didelis kritulių kiekis ir užmirkę laukai“, – sako E. Markevičiūtė.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Svitojus šių metų situaciją gyvulininkystės ūkiuose vadina išgyvenimo laikotarpiu, kai daliai šeimos ūkių tenka spręsti jau ne plėtros ar investicijų, o tolesnės veiklos klausimą.
„Daugeliui gyvulininkystės ūkių šie metai tampa išgyvenimo laikotarpiu ir labai rimtu apsisprendimu – ar apskritai verta toliau tęsti gyvulininkystę. Sąnaudos išaugo, o kuro kainos tapo ypač skausmingos: rugsėjo 11 d. vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekė 2,169 euro už litrą. Tuo pat metu girdime apie ministerijos paramos modelį, kuriame mėsinių galvijų augintojams nenumatoma atskiros kompensacijos už laikomus gyvulius dėl pabrangusių trąšų ir kuro. Prie viso to prisidėjo audros, ilgi elektros tiekimo sutrikimai ir gausios liūtys“, – sako A. Svitojus.
Pasak jo, gyvulininkystės ūkiui elektros dingimas nėra trumpalaikis nepatogumas – tai tiesiogiai paliečia kasdienį gyvulių aprūpinimą.
„Įsivaizduokime ūkį, kuriame galvijai ganomi keliuose laukuose, aptvertuose elektriniais piemenimis. Dingsta elektra, neveikia vandens tiekimo sistemos, kyla problemų dėl aptvarų, o tuo pat metu dėl lietaus dalis laukų tampa sunkiai pasiekiami. Tokiose situacijose ūkininkui reikia ne papildomų formalių reikalavimų, o aiškaus ir greito valstybės sprendimo, kuris leistų pirmiausia pasirūpinti gyvuliais ir ūkio išlikimu“, – teigia A. Svitojus.
Ūkininkų nerimą didina ir beveik 19,6 mln. eurų paramos modelis, skirtas kompensuoti išaugusias trąšų ir kuro sąnaudas. Pagal Žemės ūkio ministerijos pristatytą modelį parama numatoma pieno gamintojams ir augalininkystės veiklą vykdantiems subjektams, o už laikomus mėsinius galvijus atskiros kompensacijos šiame pakete nenumatyta.
Tai nereiškia, kad mėsinių galvijų ūkis negalėtų gauti paramos už tinkamus deklaruotus augalininkystės plotus, tačiau pats gyvulininkystės sektorius kaip atskira paramos kryptis lieka nuošalyje.
Ūkininkų organizacijų vertinimu, problema šiemet yra ne vien atskiri nepalankūs įvykiai, o jų visuma. Vienu metu išaugusios gamybos sąnaudos, elektros tiekimo sutrikimai, audrų padariniai, užmirkę laukai ir papildomi administraciniai reikalavimai mažina ūkių finansinį atsparumą.
„Kai keli nepalankūs veiksniai susideda vienu metu, net ir iš pirmo žvilgsnio nedidelė papildoma prievolė gali tapti paskutiniu lašu. Valstybės užduotis tokioje situacijoje turėtų būti ne tik kontroliuoti reikalavimų vykdymą, bet ir įvertinti, ar pats reikalavimas konkrečiomis aplinkybėmis dar yra racionalus“, – pabrėžia P. Astrauskas.
Ūkininkų atstovai ragina Žemės ūkio ministeriją, remiantis 2025 m. taikyta praktika, numatyti papildomas išimtis ūkiams ir teritorijoms, kuriose dėl užmirkimo bei ekstremalių meteorologinių sąlygų reikalavimų iki rugsėjo 15 d. įvykdyti objektyviai neįmanoma.
Kartu organizacijos ragina ministeriją aiškiau apibrėžti, kaip panašios situacijos bus sprendžiamos ateityje. Ūkininkams svarbu iš anksto žinoti, kokios išimtys taikomos esant ekstremalioms meteorologinėms sąlygoms, o ne kiekvieną kartą laukti sprendimo iki paskutinių termino dienų.
About the Author
