Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai prieinami kone kiekvienam, tačiau jų suteikiamomis galimybėmis pasinaudoja tikrai ne visi. Taip ryškėja nauja atskirtis. Ką verta išmokti, kad turimi įrankiai iš tiesų padėtų dirbti?
DI galimybės pasiekiamos ir dažno kišenėje – išmaniajame telefone. Jame galima naudotis ne tik pokalbių programėlėmis, bet ir įdiegtomis teksto tvarkymo, užrašų apibendrinimo ar vertimo funkcijomis. Todėl pirmas žingsnis gali būti paprastas – pasidomėti, ką jau leidžia kasdien naudojamas įrenginys.
Vien naudotis DI neužtenka
Kaip sako VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Simona Ramanauskaitė, gebėjimas efektyviai pasitelkti DI jau tampa reikšmingu pranašumu darbo rinkoje.
„Pranašumą suteikia ne pats faktas, jog žmogus naudojasi DI, o tai, kaip jis geba jį panaudoti savo darbe“, – pabrėžia ji ir priduria, kad šie skirtumai jau pastebimi organizacijose: vienas darbuotojas, pasitelkęs DI, tą pačią užduotį atlieka gerokai greičiau, o kitas jai skiria daugiau laiko. Pavyzdžiui, sutrumpinęs informacijos paieškos ar tekstų rengimo laiką, darbuotojas gali daugiau dėmesio skirti profesinio vertinimo, sprendimų ir bendravimo su kitais reikalaujančioms užduotims.
Profesorė pateikia vaizdingą pavyzdį – DI palygina su dovanų gautu automobiliu: vien jį turėti nepakanka, jei nemokate vairuoti arba vairuojate taip, kad pridarote žalos ar kelionėje užtrunkate ilgiau nei eidami pėsčiomis. Panašiai ir DI nauda priklauso nuo gebėjimo tinkamai juo naudotis.
„Manau, kad šiuo metu esame pereinamajame etape. DI dar nėra privalomas įgūdis kiekvienoje profesijoje, tačiau labai greitai gali tapti panašiu baziniu gebėjimu kaip mokėjimas naudotis kompiuteriu ar ieškoti informacijos internete, – sako profesorė. – Ir kaip anksčiau didelį pranašumą turėjo tie, kurie pirmieji išmoko naudotis skaitmeninėmis technologijomis, taip šiandien jį įgyja tie, kurie nebijo eksperimentuoti su DI ir išmoksta jį paversti kasdieniu darbo įrankiu.“
Kokius gebėjimus verta ugdyti jau dabar?
- Pasak prof. dr. S. Ramanauskaitės, svarbu mokėti tinkamai suformuluoti užduotį DI įrankiui. Darbuotojui pirmiausia reikia aiškiai suprasti, kokio rezultato jis tikisi. Pavyzdžiui, prašant parengti dokumento santrauką, verta nurodyti, kam ji skirta, kokią informaciją būtina išskirti ir kokios apimties tekstas reikalingas. Tai padeda gauti konkrečiai užduočiai tinkamesnį atsakymą.
- Ne mažiau svarbu gebėti įvertinti rezultatą, net jei įrankiu naudojamasi kasdien. „Šiuo metu ypač tarp jaunų žmonių dažnai susiduriame su pernelyg dideliu pasitikėjimu savo gebėjimais naudotis DI ir pačių DI įrankių pateikiama informacija“, – pastebi profesorė. Todėl prieš naudojant sugeneruotą tekstą ar analizę reikia pasitelkti savo profesines žinias: patikrinti faktus, įvertinti, ar nepraleistos svarbios aplinkybės ir ar išvados atitinka pateiktą informaciją. Sklandžiai parašytas atsakymas dar negarantuoja jo tikslumo.
- Nuolat mokytis ir prisitaikyti. „Manau, kad viena svarbiausių kompetencijų DI amžiaus darbo rinkoje yra ne gebėjimas naudotis konkrečiu įrankiu, o gebėjimas nuolat mokytis ir prisitaikyti“, – sako prof. dr. S. Ramanauskaitė. Jos teigimu, įrankiai keičiasi, atsiranda naujų funkcijų, todėl vieną kartą įgytų įgūdžių nepakanka. Darbe mokymasis gali prasidėti nuo vienos pasikartojančios užduoties: išbandyti kitą jos atlikimo būdą ir įvertinti, ar jis padeda sutaupyti laiko, įskaitant rezultato tikrinimą bei taisymą.
- Profesorė taip pat išskiria kūrybiškumą ieškant naujų pritaikymo būdų. „Ne mažiau svarbus ir kūrybiškumas – gebėjimas ieškoti naujų būdų, kaip turimus DI įrankius panaudoti savo darbui, mokslui ar kasdienėms problemoms spręsti“, – teigia ji. Pavyzdžiui, įrankį, kuriuo darbuotojas įprastai rengia tekstų juodraščius, galima išbandyti ir prašant pasiūlyti klausimų būsimam susitikimui ar įvardyti, kokios informacijos trūksta rengiamame pasiūlyme. Taip plečiasi gebėjimas pasirinkti, kur ir kaip technologija gali būti naudinga.
Į besikeičiančius darbo rinkos poreikius reaguoja ir aukštosios mokyklos – studijų programose dėmesys skiriamas tiek DI technologijų kūrimui, tiek jų pritaikymui organizacijose. „Šiandien jau nebegalime kalbėti apie vieną universalų DI specialistą, kuris gebėtų viską“, – sako prof. dr. S. Ramanauskaitė ir priduria, kad ne kiekvienai organizacijai reikės kurti nuosavą DI modelį. Daugeliui bus svarbiau pasirinkti tinkamą įrankį ir suprasti, kaip juo spręsti konkrečias problemas. Todėl, pasak profesorės, rengiami ir technologijų kūrėjai, ir specialistai, gebėsiantys koordinuoti jų diegimą bei naudojimą.
Kaip praktiškai išnaudoti DI galimybes darbe?
Pradėti verta nuo vienos pasikartojančios užduoties, kuri atima daug laiko. Pavyzdžiui, lyginant tiekėjų pasiūlymus, DI galima pasitelkti kainoms, terminams ir paslaugų sąlygoms surinkti į bendrą lentelę, o nagrinėjant klientų atsiliepimus – pasikartojančioms temoms išskirti. Pasirinkus konkrečią užduotį, lengviau įvertinti, ar įrankis iš tiesų palengvina darbą.
Tam ne visada reikia atskiro pokalbių su DI lango. Šios technologijos funkcijų yra dokumentų skaityklėse, skaičiuoklėse, elektroninio pašto programose ir išmaniuosiuose įrenginiuose. Priklausomai nuo naudojamos priemonės, jos gali padėti apibendrinti ilgą susirašinėjimą, sukurti reikiamą formulę ar sutvarkyti užrašus.
„Verta pasidomėti, kokių DI funkcijų jau yra naudojamame telefone ar darbo programose, ir išbandyti jas atliekant konkrečią užduotį. Taip lengviau suprasti, kur jos padeda ir kokiais atvejais rezultatas neatitinka lūkesčių“, – sako „Samsung“ komunikacijos vadovė Eglė Tamelytė ir priduria, kad dalį šių užduočių galima atlikti telefonu, neturint šalia kompiuterio.
Pavyzdžiui, suderinamuose įrenginiuose veikianti „Note Assist“ funkcija gali padėti sutvarkyti komandos susitikimo užrašus ir parengti jų santrauką, jei jie parašyti viena iš palaikomų kalbų. Prieš dalijantis rezultatu su kolegomis svarbu patikrinti susitarimus ir terminus, įsitikinti, kad pokalbyje aptartas pasiūlymas netapo jau priimtu sprendimu.
Pasak prof. dr. S. Ramanauskaitės, tokie darbo pokyčiai skatina permąstyti ir rutinos sampratą. „Todėl ateityje rutiną greičiausiai apibrėšime ne pagal profesiją, o pagal konkrečią užduotį – kiek joje reikia žmogaus sprendimo, kūrybiškumo, konteksto supratimo ir atsakomybės“, – sako profesorė.
Dalį galimybių galima išbandyti nemokamai, o mokami planai, priklausomai nuo paslaugos, gali suteikti didesnius naudojimo limitus ar papildomų funkcijų. Poreikį mokėti verta įvertinti išbandžius įrankį: ar trūksta konkrečios galimybės, ar darbą stabdo naudojimo ribojimai? Svarbiausias kriterijus – ar užduotis atlikta kokybiškai ir ar, įskaičiavus pasiruošimą, rezultato tikrinimą bei taisymą, iš tiesų sutaupyta laiko.
About the Author
