Laikas prie ekranų gali atrodyti sunkiai suderinamas su aktyvia kasdienybe. Tačiau naujausia Lietuvos moksleivių apklausa rodo, kad šie dalykai nebūtinai vienas kitam prieštarauja. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad aktyvumas vertinamas skaičiuojant ne tik sporto treniruotes, bet ir ėjimą pėsčiomis, aktyvias pertraukas, buvimą lauke. Sekti kasdienį judėjimą ir jo į kasdienybę įtraukti daugiau gali padėti ir išmanieji įrenginiai.
Šiemet „Samsung“ užsakymu Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, tarp 14–19 metų moksleivių 6 iš 10 telefonu ar planšetiniu kompiuteriu naudojasi bent 5 valandas per dieną. Tuo pat metu net 71,2 proc. apklaustųjų teigia sportuojantys bent kartą per savaitę ir beveik kas penktas (19,7 proc.) nurodo, kad technologijos jam padeda reguliariai sportuoti, o panaši dalis (19,4 proc.) norėtų, kad jos padėtų sportui skirti daugiau dėmesio. Be to, 14,7 proc. moksleivių sako, kad sporto ir sveikatos programėlės padeda gerinti jų kasdienybę.
„Kalbėdami apie išmaniuosius įrenginius pirmiausia skaičiuojame ekrano laiką, tačiau ne mažiau svarbu, ką technologijos paskatina mus daryti atsitraukus nuo ekrano. Telefonas ar išmanusis laikrodis gali priminti pajudėti ilgiau užsisėdėjus, fiksuoti nueitus žingsnius ar aktyvias minutes, padėti išsikelti asmeninį tikslą ir sekti savo progresą. Todėl svarbu žiūrėti ne tik į laiką, praleidžiamą naudojantis technologijomis, bet ir į tai, kaip jas pasitelkiame“, – sako programos moksleiviams „Solve for Tomorrow“ vadovė Eglė Tamelytė.
Kas paauglius paskatintų judėti daugiau?
Apklausos rezultatai rodo, kad fizinis aktyvumas paaugliams nėra vien su sveikata siejamas pasirinkimas. Beveik pusė (48,3 proc.) sportuojančių respondentų teigia, kad juos motyvuoja noras pagerinti fizinę išvaizdą, 38,4 proc. judėjimas yra galimybė leisti laiką su draugais, 32,5 proc. sportuodami smagiai praleidžia laiką, o 30,1 proc. – siekia pagerinti sveikatą.
Aktyvesnė veikla atsiranda ir tarp pačių moksleivių įvardijamų alternatyvų laikui socialiniuose tinkluose. 30,6 proc. teigia, kad daugiau sporto ar veiklų lauke paskatintų juos socialiniuose tinkluose praleisti mažiau laiko. Dar 36,3 proc. tam motyvuotų naujas pomėgis ar įgūdis.
„Šie atsakymai rodo, kad motyvacija judėti gali būti labai skirtinga – vienam svarbus konkretus tikslas ir galimybė stebėti progresą, kitam daug daugiau reiškia bendravimas, smagus laikas ar galimybė išbandyti ką nors naujo. Technologijos leidžia šias motyvacijas papildyti skirtingais būdais – nuo asmeninių tikslų ir progreso stebėjimo iki bendrų iššūkių. Svarbiausia, kad skaitmeninis sprendimas paskatintų veiksmą už ekrano ribų“, – teigia E. Tamelytė.
Ji išskiria ir kelis judėjimo programėlių tipus skirtingiems poreikiams: aktyvumo stebėjimo programėlės leidžia sekti per dieną nueitus žingsnius, aktyvias minutes ar primena pajudėti ilgiau užsisėdėjus. Treniruotėms skirtos programėlės gali padėti susidaryti pagal pasirengimo lygį pritaikytą planą ir stebėti progresą, o mėgstantiems vaikščioti, bėgioti ar važinėti dviračiu – planuoti naujus maršrutus. Motyvacijos gali suteikti ir įpročių sekimo programėlės, kuriose galima išsikelti nedidelius kasdienius tikslus, žymėti jų įgyvendinimą ir stebėti, kaip ilgainiui keičiasi įpročiai.
„Vieno sprendimo, kuris motyvuotų visus, nėra, todėl verta išbandyti skirtingus technologijų suteikiamus privalumus ir atrasti tai, kas natūraliai įsilieja į kasdienybę. Nebūtina iš karto užsibrėžti didelių pokyčių – daugiau judėjimo gali prasidėti ir nuo nedidelių, reguliariai kartojamų veiksmų. Technologijos šiuo atveju gali padėti juos pastebėti, išlaikyti tęstinumą ir pamažu paversti įpročiu“, – sako E. Tamelytė.
Judėjimas – ne tik treniruotė
Vis dėlto sportavimo dažnis parodo tik dalį paauglių fizinio aktyvumo. „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos koordinatorė Neringa Bartkutė pabrėžia, kad norint suprasti, kiek jaunuolis iš tiesų juda, svarbu atsižvelgti į visą per dieną sukauptą fizinį aktyvumą.
„Sportas yra tik viena fizinio aktyvumo dalių, tačiau vien tai neparodo, kiek vaikas juda per visą dieną. Svarbu ne tik tai, ar jis kelis kartus per savaitę lanko treniruotes, bet ir kiek juda likusį laiką – ar pėsčiomis eina į mokyklą, aktyviai leidžia pertraukas, būna lauke, vaikšto ar renkasi kitą aktyvią veiklą po pamokų. Todėl turime siekti, kad judėjimas būtų natūrali vaiko dienos dalis“, – sako N. Bartkutė.
N. Bartkutės teigimu, tam, kiek judėjimo natūraliai atsiranda paauglio kasdienybėje, įtakos turi ir jo aplinka – ar šalia namų ir mokyklos yra saugių ir patrauklių vietų judėti, ar veiklos lengvai prieinamos, ar paauglys gali rinktis tai, kas jam patinka, ir būti aktyvus kartu su draugais.
„Paaugliams judėjimas turi suteikti ne tik fizinės naudos, bet ir gerą patirtį – malonumą, bendravimą, galimybę atsipalaiduoti ar išbandyti ką nors naujo. Ne kiekvienas jaunuolis save atranda tradiciniame sporto būrelyje, todėl svarbu turėti kuo įvairesnių pasirinkimų – nuo komandinio sporto ar šokių iki važinėjimo dviračiu, aktyvių žaidimų lauke ar tiesiog pasivaikščiojimo su draugais“, – sako N. Bartkutė.
Anot jos, šioje vietoje technologijos taip pat gali būti naudingos, jei skaitmeninė veikla tampa paskata daugiau judėti realiame gyvenime.
„Išmanieji įrenginiai gali padėti sekti žingsnius ir fizinio aktyvumo laiką, išsikelti asmeninius tikslus ir matyti progresą. Programėlės gali padėti atrasti naujas treniruotes ar aktyvias veiklas, o bendri iššūkiai su draugais – suteikti papildomos motyvacijos. Svarbiausia, kad technologijos paskatintų išeiti į lauką, pajudėti, išbandyti naują veiklą ar aktyviai praleisti laiką su draugais“, – teigia visuomenės sveikatos specialistė.
Apie apklausą
Bendrovės „Samsung“ užsakymu apklausą 2026 m. rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 949 14–19 metų jaunuoliai: 320 iš Lietuvos, 315 iš Latvijos ir 314 iš Estijos. Tyrimo metu buvo analizuojami jaunuolių skaitmeniniai ir socialinių tinklų naudojimo įpročiai, požiūris į technologijas, fizinį aktyvumą bei tvarumą.
About the Author
