Rugsėjo 17-ąją, ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilniuje) atveriama paroda „Feliksas Jakubauskas (1949–2025). Audimo laimė“. Daugiau nei keturis menininko kūrybos dešimtmečius aprėpiančioje ekspozicijoje vyraus paskutiniais dešimtmečiais sukurti gobelenai, atskleidžiantys meninį autoriaus individualumą ir virtuozišką techniką. Kūrybos procesą liudys ir parodoje eksponuojami dirbtuvių fragmentai – audimo akimirkos, sustingdytos laike taip, kaip jas matė pats meistras.
„Žvelgdami į Felikso Jakubausko gobelenus galime juos ne tik matyti. Galime juos išgirsti ir perskaityti. Iš siūlų, spalvų ir formų autorius kuria erdvę jausmui ir minčiai. F. Jakubauskas paliko mums ne tik išskirtinių kūrinių. Jis paliko supratimą, kad audimo tradicija gali būti gyva, šiuolaikiška, kupina muzikos ir poezijos. Tegul jo darbai ir toliau kalba apie grožį, kantrybę ir kūrybos laimę“, – į parodą kviečia LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus direktorė Džiuljeta Žiugždienė.
Sėkmę ir pripažinimą atradęs audime
Parodos rengėjams buvo svarbu atskleisti ne tik kūrybinį F. Jakubausko palikimą, bet ir ypatingą jo santykį su tekstile. Viena iš parodos kuratorių dr. Jurgita Ludavičienė pabrėžia: „F. Jakubauskas neabejotinai yra vienas iš ryškiausių Lietuvos tekstilės menininkų, padariusių didelę įtaką net keletui šiuolaikinių tekstilininkų kartų. Tačiau parodoje, atskleidžiant jo kūrybinį kelią, norėjosi emocinio atspalvio – parodyti Feliksą kaip kūrėją, atradusį prasmęsavo profesijoje ir laimingą joje. Jo meilę audimui, jo neįtikėtiną darbštumą, spalvos pojūtį ir daugelį kitų aspektų, sudariusių tą laimingo buvimo tekstilėje įspūdį.“
Kviesdama į parodą, kuratorė dr. Lijana Natalevičienė siūlo iš arčiau pažinti F. Jakubausko kūrybinį pasaulį: „Pasidairyti po jo studiją, išvysti stakles, kuriose kartonas virsdavo audiniu, pamatyti ryškiausius pastarųjų keturių dešimtmečių gobelenus. F. Jakubauskas – ypatingas tekstilės reiškinys, galėjęs išaugti tik tokioje dirvoje kaip Lietuva. Jo stiprybė – pozityvumas ir gebėjimas sužadinti giliausius žmogaus jausmus. Menininkas kūrė pasaulį be vidinės sumaišties ir destrukcijos, prisiliesdamas prie to, kas svarbu ir artima kiekvienam, gobelene įkurdindamas ištisą pasaulį. Ir tai darė paprastai, elementariomis meninėmis priemonėmis. Jo kūryboje labai svarbus ir techninis meistriškumas – tobulas audimo įvaldymas, paverčiantis amatą menu.“
Laimingojo vardą nešiojęs Feliksas Jakubauskas (lot. felix – laimingas, nešantis sėkmę) tekstilei paskyrė didesnę dalį savo gyvenimo metų. Galimybė įgyti puikų išsilavinimą ir naujausias tekstilės tendencijas pažinti ne vien iš dailės albumų, bet ir gyvai padėjo jam suformuoti savitą kūrybos kalbą. F. Jakubausko meninis kelias prasidėjo Stepo Žuko taikomosios dailės technikume Kaune, kur kompozicijos jį mokė tarpukario art deco principais besirėmusi vitražininkė Filomena Ušinskaitė. Vėliau Lietuvos valstybiniame dailės institute jis mokėsi pas tekstilės autoritetus Juozą Balčikonį ir Vladą Daujotą, o studijas tęsė Budapešto taikomosios dailės akademijoje. 1980 m. ją baigė ir įgijo tekstilės menininko, tapiserijos specialisto, išsilavinimą.
Talentu, darbštumu ir ištikimybe audimui F. Jakubauskas pelnė tekstilininkų bendruomenės pripažinimą, surengė beveik trisdešimt asmeninių parodų, dalyvavo daugiau nei dviejuose šimtuose grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, o jo kūryba buvo įvertinta reikšmingais tarptautiniais apdovanojimais Lodzės, Pitsbergo, Čchongdžu, Pekino, Budapešto ir kituose tarptautiniuose konkursuose. Menininkas taip pat buvo kviečiamas dirbti tarptautinių parodų atrankos komisijose ir ekspertų grupėse. Gerai pažinęs šiuolaikinio tekstilės meno eksperimentus, F. Jakubauskas nepasidavė naujų formų vilionėms ir liko ištikimas klasikiniam gobeleno audimui, tačiau nuolat plėtė jo galimybes. Tradicinę techniką jis konceptualiai transformavo, suteikė jai šiuolaikiškumo, papildė poetiškumu ir gyvybinga lietuviškų kaimo audinių tradicija. Taip jo kūryboje susiformavo darni tradicijos ir modernybės pusiausvyra.
Gobelenuose skambanti muzika ir poezija
F. Jakubausko kūrybai būdingas asociatyvus, poetiškais įvaizdžiais ir metaforomis grįstas turinys. Įkvėpimo jis sėmėsi iš literatūros, klasikinės kultūros, biblinių pasakojimų ir gamtos, tačiau vengė tiesioginio jų vaizdavimo. Debesys, dangus, žydintys linų laukai ar vakaro vėsa jo gobelenuose virsdavo abstrakčiais šviesos ir tamsos, žemiškumo ir dvasingumo apmąstymais.
Menininkas meistriškai improvizavo geometrinėmis formomis – kvadratais, trikampiais, apskritimais, vertikaliomis ir banguojančiomis linijomis. Kaskart kitaip komponuojamos, jos perteikė liūdesį, džiaugsmą, ilgesį ar ramybę, o audinio paviršiui suteikė ritmo ir virpėjimo. Neatsitiktinai F. Jakubauskas buvo vadinamas „džiazuojančiu menininku“: jo gobelenų pavadinimuose ir kompozicijose nuolat suskamba preliudų, noktiurnų, fugų ir sonatų atgarsiai.
Savita F. Jakubausko kūrybos kalba išaugo ir iš lietuviškų kaimo audinių tradicijos. Klasikinę gobeleno techniką jis derino su išdidintais tradicinio ruoželinio pynimo fragmentais, subtiliais spalvų perėjimais ir žvilgiomis viskozės gijomis. Taip šiurkštoka, medžiagiška audinio faktūra jo kūriniuose susiliejo su elegantiškomis formomis, optine gelme ir šiuolaikiška menine raiška. Parodoje F. Jakubauskui būdingą jautrumą bus galima pajusti metaforiškame siūlų skambesyje – spalvų, formų ir audimo ritmų kuriamoje muzikoje.
Iki metų pabaigos, gruodžio 31 d., LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bus galima pamatyti parodą „Feliksas Jakubauskas (1949–2025). Audimo laimė“. Menininko gyvenimo istoriją ir kūrybą išsamiau pažinti padės ją lydinčios edukacijos ir ekskursijos. Informacija apie renginius skelbiama LNDM svetainėje ir socialiniuose tinkluose.
Parodos organizatorius LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus
Projekto vadovė Džiuljeta Žiugždienė
Kuratorės: dr. Lijana Natalevičienė, dr. Jurgita Ludavičienė
Koordinatorė Lina Bilinskienė
Architektas Saulius Valius
Architektė Rasa Butiškytė
Architektė koordinatorė Eglė Jagminė
Dizaineris Marius ŽalneravičiusRedaktorės: dr. Ilona Čiužauskaitė, Ieva Puluikienė
Vertėja dr. Raminta Bumbulytė
