Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su kitų ES šalių centriniais bankais pasiūlė atsisakyti reikalavimo stabiliųjų kriptovaliutų leidėjams dalį savo rezervų laikyti bankuose. Šis reikalavimas, įtvirtintas MiCA reglamente (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation), taikomas nuo 2024 m. birželio 30 d. Juo siekta užtikrinti, kad žetonų turėtojams pareikalavus grąžinti pinigus, leidėjai juos galėtų išmokėti nedelsiant.
Vis dėlto šiandien centriniai bankai atkreipia dėmesį į kitą šio reikalavimo pusę – galimą likvidumo riziką pačioms kredito įstaigoms. Jei daug žetonų turėtojų vienu metu pareikalautų grąžinti pinigus, jų leidėjams tektų skubiai atsiimti bankuose laikomus indėlius ir panaudoti juos atsiskaitymams su klientais. Problema gali kilti tada, jei tokie indėliai sudarytų didelę banko finansavimo dalį. Staigus didelės sumos atsiėmimas bankui galėtų sukelti likvidumo problemų.
Su euru susietos stabiliosios kriptovaliutos išleidžiamos kaip skaitmeniniai žetonai, kuriuos leidėjai įsipareigoja išpirkti už eurus. Jei žetonus leidžia ne bankas, o elektroninių pinigų įstaiga, ji tam turi laikyti rezervą. Pagal MiCA reglamentą bent 30 proc. šio rezervo turi būti laikoma bankų indėliuose. Jei žetonas dėl savo masto ir paplitimo pripažįstamas reikšmingu, privaloma dalis padidėja iki 60 proc. Likusią rezervo dalį leidėjas turi investuoti į mažos rizikos turtą, kurį prireikus būtų galima greitai parduoti, pavyzdžiui, valstybių skolos vertybinius popierius.
Laikydamas dalį rezervo bankų indėliuose, leidėjas gali išpirkti žetonus neskubėdamas parduoti turimų obligacijų ir taip išvengti galimų nuostolių. Tačiau tokiu atveju lėšų prieinamumas priklauso nuo banko. Jei bankui kiltų sunkumų išmokant šias lėšas, leidėjas negalėtų iš karto pasinaudoti dalimi savo rezervo.
Pradėjus taikyti MiCA reglamentą, žetonus leidžiančios ir jais prekiaujančios bendrovės turėjo prisitaikyti prie naujų ES taisyklių. Pavyzdžiui, 2024 m. „Circle“ paskelbė Prancūzijoje gavusi elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir ES pradėjusi leisti su JAV doleriu susietą USDC bei su euru susietą EURC. Kriptoturto birža „Kraken“ Europos ekonominės erdvės klientams panaikino galimybę prekiauti „Tether“ žetonu USDT. Tuo metu pati „Tether“ investavo į Nyderlandų bendrovę „Quantoz“, leidžiančią MiCA reikalavimus atitinkančius žetonus.
Vis dėlto žetonai iš Europos rinkos nedingo. Kriptoturto biržų duomenis analizavę ekonomistai Nicolas Borris ir Kirillas Shakhnovas nustatė, kad tose platformose, kuriose Europos klientams nebeleista prekiauti USDT, padidėjo USDC tenkanti šių dviejų žetonų prekybos dalis. Bendros jų analizuotų biržų prekybos apimtys beveik nepasikeitė. Europos bankininkystės institucijos duomenimis, iki 2026 m. rugsėjo pradžios pagal MiCA jau buvo išleisti 39 su įvairiomis valiutomis susieti elektroninių pinigų žetonai.
Kritikos sulaukė ir reikalavimas dalį rezervo laikyti bankuose. „Tether“ vadovas Paolas Ardoinas dar 2024 m. perspėjo, kad dideli leidėjų indėliai gali sukelti sunkumų tiek patiems leidėjams, tiek ir šiuos indėlius priimantiems bankams. Šių metų birželį „Coinbase“ taip pat kritikavo privalomą indėlių dalį ir siūlė leisti didesnę rezervo dalį laikyti saugiuose valstybių skolos vertybiniuose popieriuose.
Banko sunkumai gali paveikti ir žetono vertę. Tai parodė 2023 m. JAV „Silicon Valley Bank“ žlugimas. Su JAV doleriu susieto USDC žetono leidėja „Circle“ pranešė negalinti pasiekti tame banke laikomų 3,3 mlrd. JAV dolerių savo rezervų. Žetonų savininkams sunerimus, padaugėjo prašymų išpirkti USDC, o jo kaina kuriam laikui nukrito žemiau vieno JAV dolerio.
ECB atkreipia dėmesį ir į žetonų leidėjų indėlių poveikį bankams. Kai žmonės perka žetonus už savo banko sąskaitose laikomus pinigus, dalis šių lėšų gali sugrįžti į bankus žetonų leidėjo indėlio forma. Tokiu atveju bendra indėlių suma gali beveik nepasikeisti, tačiau pasikeičia jų savininkai. Vietoj daugelio smulkių klientų indėlių bankuose gali atsirasti dideli žetonų leidėjo indėliai. Jei daug žetonų turėtojų vienu metu pareikalautų juos išpirkti, leidėjui tektų šias lėšas skubiai atsiimti iš banko. Tokių indėlių poveikis bankams matomas ir įprastomis dienomis. Niujorko federalinio rezervų banko tyrėjai, išnagrinėję bankų pervedimų duomenis, nustatė, kad žetonų leidėjų indėlius priimantys bankai patiria didesnius mokėjimų svyravimus. Jie laiko daugiau lėšų centrinio banko sąskaitose, o paskolos sudaro mažesnę jų turto dalį nei kituose panašiuose bankuose.
Siekiant, kad vienas bankas nebūtų pernelyg priklausomas nuo tokio indėlio, Europos bankininkystės institucija parengė siūlymą apriboti, kiek rezervo leidėjas galėtų laikyti viename banke ir kokią banko turto dalį toks indėlis galėtų sudaryti. Indėlius paskirsčius keliems bankams vieno banko pažeidžiamumas sumažėtų, tačiau masinio žetonų išpirkimo atveju lėšų gali prireikti iš karto keliuose bankuose.
ECB duomenimis, 2026 m. sausį pagal MiCA išleistų su euru susietų žetonų bendra vertė siekė apie 450 mln. eurų. Palyginimui, su JAV doleriu susietų žetonų rinkos vertė pasaulyje buvo apie 300 mlrd. dolerių. Euro žetonų rinka kol kas yra gerokai mažesnė, tačiau nuo 2024 m. pradžios ji išaugo maždaug devynis kartus. Todėl reguliuotojai vertina ne vien dabartinį rinkos dydį, bet ir galimą jos augimą.
Centriniai bankai siūlo atsisakyti privalomų 30 ir 60 proc. rezervo dalių bankų indėliuose. Europos bankininkystės institucija siūlo Europos Komisijai įvertinti, ar būtų galima sumažinti privalomą indėlių dalį. Leidėjai ir toliau galėtų dalį rezervo laikyti bankuose. Tačiau vien reikalavimas laikyti indėlius negarantuoja, kad lėšas bus galima iš karto atsiimti, nes indėlis gali būti terminuotas. Todėl siūloma nustatyti, kokia mažiausia rezervo dalis turi būti prieinama per vieną darbo dieną ir kokia – per penkias darbo dienas. Centriniai bankai siūlo remtis Europos bankininkystės institucijos jau parengtu projektu, tačiau galutiniai reikalavimai dar nenustatyti.
Jei leidėjai daugiau rezervo laikytų trumpalaikiuose vertybiniuose popieriuose, rizika neišnyktų. Prasidėjus masiniam žetonų išpirkimui, leidėjams galėtų tekti šiuos vertybinius popierius skubiai parduoti. Vienu metu rinkoje padidėjus jų pasiūlai, jų kainos galėtų kristi. Krentant kainoms, kartu sumažėtų ir kitų investuotojų turimų vertybinių popierių vertė. Todėl centriniai bankai siūlo naujas rezervo laikymo sąlygas nustatyti įvertinus ir galimą poveikį obligacijų rinkai.
Rezervų sudėtis svarbi ir leidėjų pajamoms. ECB vertinimu, bankų indėliai paprastai uždirba mažiau nei trumpalaikiai vertybiniai popieriai, todėl reikalavimas dalį rezervo laikyti indėliuose mažina žetonų leidėjų pajamas. JAV 2025 m. priimtame GENIUS įstatyme tarp leistinų rezervo turto rūšių nurodyti bet kada atsiimami bankų indėliai ir trumpalaikiai JAV iždo vertybiniai popieriai. Privalomos indėlių dalies įstatymas nenustato. Jo nuostatos dar įgyvendinamos, tačiau skirtingi rezervo laikymo reikalavimai gali būti svarbūs bendrovėms, sprendžiančioms, kur leisti žetonus. Kita vertus, pačiame GENIUS įstatyme nėra atskirai nustatyta, kokia rezervo dalis turi būti prieinama per vieną ar penkias darbo dienas.
Lietuvos banko vertinimu, Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, bankų sąsajos su kriptoturto rinka kol kas nedidelės. Tačiau jei su euru susietų žetonų rinka augs, svarbu bus ne tik kiek jų išleista, bet ir kur laikomas jų rezervas. Nuo rinkos dydžio ir rezervų sudėties priklausys, kiek masinis žetonų išpirkimas galėtų paveikti bankus ir valstybių skolos vertybinių popierių rinką.
About the Author
