„Būti šalia žmogaus, skatinti jo gebėjimą pasitikėti savimi ir savo galimybėmis, tačiau nenuspręsti už jį – tai vieni svarbiausių uždavinių, tenkančių socialiniams darbuotojams“, – sako daugiau nei du dešimtmečius su intelekto negalią turinčiais žmonėmis Lietuvoje ir užsienyje dirbanti socialinė darbuotoja Daiva Ivanauskaitė. Svariai prisidėjusi prie pirmųjų Lietuvoje bendruomeninio gyvenimo namų kūrimo, ji savo pavyzdžiu ir toliau įkvepia kurti aplinką, kurioje kiekvienas žmogus yra gerbiamas, vertinamas ir skatinamas pasitikėti savo galimybėmis.
Daivos profesinis kelias dar kartą patvirtina, kad socialiniai darbuotojai – tai arti žmogaus esantys profesionalai, prisidedantys prie itin svarbių žmonių gyvenimų pokyčių.
Artėjant Lietuvos socialinių darbuotojų dienai, kuri minima rugsėjo 27-ąją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kviečia iš arčiau pažvelgti į socialinio darbuotojo profesiją.
Dienos centre „Šviesa“ vyriausiąja socialine darbuotoja dirbanti Daiva Ivanauskaitė, paklausta, kaip atrado socialinio darbo studijas, sako, kad jos profesinis kelias prasidėjo nuo savanorystės. „Savanorystė man suteikė ne tik galimybę padėti kitiems, bet ir daug vertingų patirčių, padovanojo daug įkvepiančių žmonių bei galimybių geriau pažinti save. Tuo metu man kildavo begalė klausimų, į kuriuos atsakymus padėdavo rasti ilgametę patirtį sukaupę darbuotojai – pirmiausia savo pavyzdžiu, o vėliau – dalydamiesi patarimais ir atskleisdami darbo metodus“, – patirtį Prancūzijoje prisimena ji.
Būtent ši patirtis, anot Daivos, ir paskatino ieškoti galimybių įkurti bendruomeninius gyvenimo namus intelekto negalią turintiems žmonės, kurių iki tol Lietuvoje nebuvo.
„Tuo metu vis dažniau kirbėjo mintis, kodėl Vilniuje nėra gyvenimo namų suaugusiesiems, turintiems intelekto negalią. Kartu su grupe entuziastų įkūrėme pirmąją Lietuvoje „Arkos“ bendruomenę – „Betzatą“, kuri šiandien vadinama „Vilniaus Arkos bendruomene“. Joje gyvena žmonės, turintys intelekto negalią“, – prisimena pašnekovė. Šių namų pamatas buvo idėja, kad, gyvendami bendruomenėje kartu su savanoriais, žmonės, turintys negalią, jaučiasi laimingi, yra apsupti mylinčių ir mylimų žmonių, o kasdienybėje sulaukia jiems reikalingos pagalbos ir paramos.
Kalbėdama apie kasdienybę ir iššūkius dirbant su žmonėmis, turinčiais intelekto negalią, Daiva pabrėžia, kad šiame darbe visas dėmesys telkiamas į žmogų – siekiama jį išgirsti, pastebėti jo poreikius ir padėti jam siekti savo tikslų.
„Nepaisant komandoje atliekamo prevencinio darbo ir intensyvios komunikacijos su dienos centro lankytojų tėvais, kartais vis dar susiduriame su sudėtingomis situacijomis, kai tenka iš naujo ieškoti atsakymo į klausimą, ką žmogus savo elgesiu mums bando pasakyti. Suvaldę situaciją, kartu komandoje ją aptariame ir ieškome galimų priežasčių. Galbūt nepastebėjome lankytojo siunčiamo ženklo ar žinutės, kad jam sunku arba kažkas jį neramina. O gal jo elgesys yra tam tikra namuose nutikusių įvykių ar išgyvenimų tąsa. Tokiose situacijose labai svarbu suprasti, kas už tokio elgesio slypi“, – sako pašnekovė.
Pasakodama apie savo įvairiapusę patirtį Lietuvoje ir užsienyje, Daiva nė akimirkai neleidžia suabejoti, kad socialinis darbas jai jau seniai yra kur kas daugiau nei profesija. „Kai pasirenki socialinį darbą, ir jis tau teikia tikrą džiaugsmą, net nepajunti, kaip pamažu tai tiesiog tampa tavo tapatybės dalimi“, – sako Daiva.
Ir čia pat pajuokauja, kad kitas dalykas, be kurio savęs neįsivaizduotų, tai kelionės. „Kelionėse labiausiai džiugina galimybė sutikti žmones, išgirsti jų istorijas ir pažinti kitokį gyvenimo būdą. Galbūt todėl tiek socialinis darbas, tiek savanorystė, tiek kelionės mano gyvenime taip natūraliai susipina – visur svarbiausia man yra žmogus, santykis ir galimybė būti kartu“, – sako ji.
Kolegoms artėjančios profesinės šventės proga Daiva labiausiai linki asmeninio ir profesinio augimo. „Svarbiausia – nepamiršti žmogaus. Būti šalia, išgirsti, pastebėti ir padėti jam pačiam atrasti savo sprendimus bei galimybes. Tegul socialinis darbas būna kelionė, kurioje augate kartu su profesiniame kelyje sutiktais žmonėmis“, – sako ji.
Socialinio darbuotojo profesiją, tyrimų duomenimis, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų vertina kaip ypač svarbią mūsų visuomenei. Vienokios ar kitokios šių darbuotojų pagalbos nuolat reikia daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Nors per pastaruosius kelerius metus socialinių darbuotojų skaičius išaugo, jų vis dar labai trūksta. Tad SADM kviečia rinktis socialinio darbuotojo kelią – studijuoti vienoje iš 15 šalies aukštųjų mokyklų,
SADM duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba apie 5 tūkstančius socialinių darbuotojų.
Socialinių darbuotojų darbo užmokestis auga kasmet. Vidutinis jų atlyginimas per paskutinius penkerius metus padidėjo 48 proc. 2026 metais socialinių darbuotojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 1510 eurų, o minimalus, tik pradėjus dirbti, negali būti mažesnis nei 1192 eurai „į rankas“.
Svarbu ir tai, kad, tobulinant profesinę kompetenciją, auga ir atlyginimas. Socialinio darbuotojo pareiginės algos koeficientas didinamas atsižvelgiant į turimą galiojančią kvalifikacinę kategoriją: jeigu socialinio darbuotojo kvalifikacinė kategorija pirma (žemiausia), jo pareiginės algos koeficientas didinamas 15 proc., jeigu antra (aukštesnė) – 20 proc., jeigu trečia (aukščiausia) – 30 proc. Socialiniai darbuotojai kasmet tobulina savo profesines kompetencijas, dalyvaudami mokymuose, supervizijose, intervizijose ir kt.
Socialiniai darbuotojai, taip pat ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai, turi teisę į pailgintas atostogas. Numatyta atostogų trukmė – 30 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 36 darbo dienos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę).
Dėmesys socialinių paslaugų srities ir socialinių darbuotojų saugumui: 2027 m. sausio 1 d. įsigalios pakeitimai, numatantys, kad, esant poreikiui, darbuotojai gali daryti garso ir vaizdo įrašus. Taip padidės darbuotojų saugumas, sumažės rizika patirti agresyvų klientų elgesį, pagerės socialinių paslaugų kokybė, darbuotojų sprendimų argumentacija.
Naujiena studentams – galimybė įsidarbinti socialiniu darbuotoju. Socialinio darbo studijų programos (kolegijoje ar universitete) studentai, įgiję ne mažiau kaip 150 socialinio darbo studijų programos kreditų, iš kurių ne mažiau kaip 90 modulio (dalyko), suteikiančio socialinio darbuotojo profesines kompetencijas, kreditų, galės pradėti dirbti socialiniais darbuotojais. Šiais pagrindais į socialinio darbuotojo pareigas žmogus galės būti priimtas tik vieną kartą ir per 3 metus nuo darbo socialiniu darbuotoju pradžios privalės įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją.
About the Author
